Komisijos nuomone, Konstitucinio teismo teisėjai gali būti vertinami tik per apkaltos procedūrą, o VTEK tokios galios nėra suteiktos.
„Kilus abejonių dėl konkrečių Konstitucinio Teismo teisėjų veiklos, jų elgesys gali būti vertinamas vieninteliu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme numatytu būdu – per apkaltos procesą, kurį pradėti turi teisę Lietuvos Respublikos Seimas“, – teigiama komisijos išplatintame pranešime.
Savo ruožtu į VTEK dėl galimo Konstitucinio teismo teisėjų interesų supainiojimo besikreipę Seimo nariai manė, kad teisėjus Egidijų Bieliūną, Tomą Birmontienę, Praną Kuconį, Egidijų Šileikį, Algirdą Taminską ir Dainių Žalimą gali įvertinti VTEK.
Parlamentarai kreipimosi tekste tvirtino, jog šie teisėjai sudarė daugumą priimant sprendimą, aktualų jų darbovietėms – universitetams. Taip par pažymima, kad teisėjai žinojo apie abejones dėl jų nešališkumo. Tai esą buvo pareikšta viešai, taip pat ir bylos nagrinėjimo metu.
Vienas iš kreipimosi į VTEK autorių parlamentaras Paulius Saudargas 15min.lt antradienį tikino, kad Seimo nariams išgirdus komisijos sprendimą Konstitrucinio teismo teisėjų nevertinti, teks mąstyti ir apie galimybes jiems organizuoti apkaltos procesą.
"Kreipdamiesi į VTEK mes siekėme inicijuoti diskusiją apie tai, kad Konstitucinio teismo teisėjai negali likti niekieno nevertinami, jiems negali negalioti viešųjų ir privačių interesų derinimo tvarka. Dabar susidarė toks precedentas, todėl turime apsvarstyti su kolegomis ir apkaltos galimybę", - tvirtino P.Saudargas.
Anot jo, net jei bus nutarta, apkaltų neorganizuoti, Seimo nariai lauktų pačių Konstitucinio teismo teisėjų paaiškinimų, kodėl jie dalyvavo sprendžiant bylą, susijusią su jų darbovietėmis.
Be to, P.Saudargas tikina, kad ateityje gali tekti taisyti įstatymus, kad Konstitucinio teismo teisėjams galiotų tos pačios normos dėl interesų derinimo, kaip ir kitiems teisėjams, valstybės pareigūnams.
Primename, kad Konstitucinis teismas gruodžio viduryje paskelbė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.
Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų – aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.
Teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio – semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.
