Komisijos teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, pripažindama, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo pažeidė įstatymo reikalavimus, VTEK kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės tai patvirtina.
„Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, kad interesų konfliktas yra tiesioginis ir akivaizdus“, – pabrėžė komisija.
Liudijo R.Masiulis ir asmuo, panoręs likti anonimu
Tyrimą atlikęs VTEK Tyrimų skyriaus vyresnysis patarėjas Tomas Čaplinskas komisijos posėdyje sakė, kad komisija gavo buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio paaiškinimus raštu.
„Paaiškino, kad diskusijos ir pokalbiai Upės gatvės tema su ministru pirmininku yra vykę. Jis nėra nurodęs tikslaus laiko, nėra labai detalizuota, būtent kokiame kontekste“, – pasakojo T.Čaplinskas.
Jo, teigimu, R.Masiulis patvirtino, kad S.Skvernelis jam spaudimo dėl Upės gatvės asfaltavimo nedarė.
T.Čaplinskas atskleidė, kad komisija buvo gavusi ir asmens, kurio tapatybės prašoma neatskleisti, informacijos.
Tas asmuo, pasak T.Čaplinsko papasakojo, kad 2017-2018 metais Susisiekimo ministerijoje būta pokalbių apie premjero gyvenamą gatvę. „Jis nurodo asmenis, kurie būtent kalbėjo ministerijoje šita tema, kelio tema“, – teigė jis.
„Gautus duomenis ir liudijimus tikrinome dokumentų pagrindu, kreiptasi į valstybės pareigūnus, tarnautojus, kurie yra minimi nurodytuose liudijimuose – yra minimas dabartinis susisiekimo viceministras, šie duomenys buvo šitų asmenų kategoriškai paneigti, buvo nurodyta, kad tokių pokalbių minimo objekto kontekste nebuvo“, – kalbėjo jis.
Teigti, kad veikta interesų konflikto situacijoje, taip tvirtinti nėra pakankamai svarių faktinių duomenų
T.Čaplinskas pabrėžė, kad visus duomenis buvo būtina vertinti surinktų įrodymų kontekste.
Jis pabrėžė, kad dokumentacija rodo, jog žingsniai Upės gatvės asfalto link Vilniaus rajono savivaldybėje buvo priimami nuo 2017 metų.
T.Čaplinskas posėdyje minėjo, kad galimas interesų konfliktas negali būti aiškinamas prielaidomis.
„Teigti, kad veikta interesų konflikto situacijoje, taip tvirtinti nėra pakankamai svarių faktinių duomenų“, – pabrėžė Tyrimų skyriaus vyresnysis patarėjas.
VTEK Tyrimų skyriaus vadovė Areta Miškinienė sakė, kad atsižvelgiant į teisės aktus, teismų praktiką, VTEK siūloma nutraukti tyrimą nesant pakankamai duomenų.
VTEK nariai šiam siūlymui pritarė.
Buvo nutraukta tyrimo dalis, susijusi su įstatymų draudimu valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims naudoti pareigas, galias ir vardą, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą.
VTEK teigimu, tokį reikalavimą kėlė senosios redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas, Seimas nuo šių metų šias nuostatas panaikino.
Nagrinėjant šį klausimą VTEK narys Antanas Šenavičius klausė, ar byloje yra nenuginčijamų faktų, kad premjeras, pernai Vyriausybėje balsuodamas dėl lėšų skyrimo, žinojo, jog lėšos bus skiriamos jo gatvės asfaltavimui.
T.Čaplinskas teigė, kad pagal įstatymą, Upės gatvė priskiriama prie tokių gatvių, kuria rūpinasi savivalda.
„Susisiekimo ministerija yra gavusi vieną kitą raštą, institucijos aiškiai nurodydavo, kad tai Vilniaus rajono savivaldybės kompetencija. Realūs sprendimai dėl gatvės tvarkymo buvo prasidėję nuo 2017 metų, gavus seniūno kreipimąsi“, – kalbėjo T.Čaplinskas.
„Tiesiogiai tokių duomenų, kad Vyriausybės posėdžio metu Vyriausybės nariai ar projektą teikę asmenys turėjo ar galėjo žinoti, nenuginčijamų įrodymų mes neturime“, – komisijos nariui atsakė jis.
VTEK narys Virginijus Kanapinskas klausė komiteto posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavusio Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, ar skirdama pinigus direkcija ar ministerija iš tiesų visais atvejais nežino, kam juos skiria.
„Anksčiau savivaldybės teikdavo prašymus skirti pinigų iš rezervo, tada kelių direkcija svarstydavo projektus dėl jų svarbos – kaip tie objektai prisideda prie Vyriausybės programos įgyvendinimo. 2019 metais Susisiekimo ministerija perėmė paraiškų teikimą“, – pasakojo kelių direkcijos vadovas.
V.Kanapinskas klausė, ar minėtas projektas nebuvo suderintas su direkcija, V.Andrejevas patvirtino, kad ne.
„Negaliu komentuoti, kokių veiksmų ėmėsi Susisiekimo ministerija, kaip jie grindė tą naudą“, – pabrėžė jis.
V.Andrejevo teigimu, pagal anksčiau galiojusią tvarką visos savivaldybės teikdavo paraiškas konkretiems objektams, nurodydamos vertes.
Tyrimą atlikęs T.Čaplinskas posėdyje sakė, kad tyrimą komisija pradėjo savo iniciatyva.
T.Čaplinskas konstatavo, kad praėjusiųjų metų spalio 30 dienos Vyriausybės nutarimu Vilniaus rajono savivaldybei buvo skirto lėšos.
„Nutarimas pakeitė ankstesnį nutarimą, kuriuo papildomai skirtas finansavimas Vilniaus rajono savivaldybei. Visuomenei kilo abejonių, ar dėl šio sprendimo ministras pirmininkas galbūt neturėjo asmeninės naudos“, – sakė jis.
Jis pabrėžė, kad nutarimo projekte Upės gatvė nebuvo minima.
„Dokumentai nerodo, kad Vyriausybės nutarime yra kalbama apie mūsų aptariamą objektą“, – teigė jis.
T.Čaplinsko teigimu, Vilniaus rajono savivaldybė VTEK nurodė gavusi nemažai prašymų ir pretenzijų, susijusių su gatvės būkle. Savivaldybė nurodė jas pradėjusi gauti dar nuo 2013 metų.
Vilniaus rajono savivaldybė VTEK nurodė, kad premjerą saugantis Vadovybės apsaugos departamentas dėl prastos kelio būklės į ją kreipėsi tris kartus. T.Čaplinsko teigimu, buvo prašoma kelią sutvarkyti ir asfaltuoti, nors VAD vadovas 15min anksčiau aiškino prašęs sutvarkyti kelią, bet ne pakloti asfaltą.
Savivaldybė aiškino, kad jeigu Vyriausybė nebūtų davusi pinigų, Upės gatvę esą vis tiek būtų buvusi asfaltuota, tik iš savivaldybės lėšų.
Darbus atlikusi įmonė „Kauno tiltai“ pasakė, kad darbus pradėjo pernai lapkričio lapkričio 11, baigti gruodžio 9 dieną.
Susisiekimo ministras dalyvauti atsisakė, VTEK pirmininkas nusišalino
Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas posėdyje nedalyvavo, nes jau anksčiau nusišalino nuo šio klausimo.
Į posėdį buvo kviestas susisiekimo viceministras Jaroslavas Narkevičius, bet neatvyko. Jame nuotoliniu būdu dalyvavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas V.Andrejevas.
VTEK tyrė, ar S.Skvernelis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo. Buvo aiškinamasi, ar priimti sprendimai skirti finansavimą gatvės Vilniaus rajone asfaltavimo darbams nebuvo paveikti galbūt premjero turimų privačių interesų. Taip pat VTEK tyrė, ar S.Skvernelis neturėjo nusišalinti.
Nors ir buvo kviestas, VTEK posėdyje premjeras nusprendė nedalyvauti. Išvakarėse jis pakartojo nieko nepažeidęs.
„Kadangi nesupainiojau interesų ir tą sakiau nuo pat pirmos dienos, nematau jokių kitokių galimybių, tai... O koks bus sprendimas, matysime, jeigu tai bus teisinis sprendimas, jis, aišku, tikėtina, toks ir turi būti, nes tiesiog net ir prielaidų tame nėra.
Jeigu būtų tam tikros prielaidos, aš tikrai tokių dalykų nebūčiau daręs ir nesiėmęs to daryti“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S.Skvernelis.
15min tyrimas pernai atskleidė, kad iš Vilniaus rajono keliams Vyriausybės skirtų 300 tūkst. eurų 299,9 tūkst. atiteko S.Skvernelio gyvenamai gatvei. Plačiau apie tai skaitykite čia.
