„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 06 07

VU dėstytojas A.Šekštelo: Lietuvoje teisingumas pigus, bet ar tai apsimoka?

Ar teisėjo finansinis nepriklausomumas, kurį valstybei privalu užtikrinti, Lietuvoje realiai yra teisėjo nešališkumo garantas? Jei Lietuvos teismai išlieka greičiausi Europoje, ar adekvatu, kad teismams mūsų šalyje skiriamas biudžetas – vienas žemesnių Senajame žemyne? Į šiuos aspektus atkreipė dėmesį ir tokius klausimus kelia advokatas, teisės ekspertas, Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto lektorius Albertas Šekštelo, kurio komentaras portale teise.pro taip ir pavadintas: „Pigus teisingumas – „geras“ teisingumas?“
Teisėja
Asociatyvi iliustracija / 123RF.com

Lietuvos teisinėje sistemoje kurį laiką egzistuoja problema, apie kurią tik dabar pradedame garsiau kalbėti. Tai – teisėjų ir jų padėjėjų atlyginimai. Turbūt nereikia sakyti, kad teisėjo finansinis nepriklausomumas yra teisėjo nešališkumo garantas, kurį turi užtikrinti valstybė.

Lietuvos teisėjų atlyginimai – vieni žemiausių Europoje, kai krūvis jiems – vienas aukščiausių.

Lietuvos teisėjų atlyginimai – vieni žemiausių Europoje, kai krūvis jiems – vienas aukščiausių. Tai yra ne tik teismų ir teisėjų, bet visos teisinės bendruomenės, valstybės problema, apie kurą būtina kalbėti, ir kalbėti drąsiai. Nes nuo teismų darbo priklauso visos teisinės valstybės darna.

Problema liečia ne tik teisėjų, bet ir teisėjų padėjėjų atlyginimus. Teisėjų darbas reikalauja tikslios bylos faktų, teisės analizės, ir tam būtini teisėjų padėjėjai. Tačiau jaunimas vangiai nori dirbti tokį svarbų ir atsakingą darbą, nes teisėjų padėjėjų atlyginimai yra taip pat labai žemi ir dirbami faktiškai bet kokį kitą teisinį darbą, jie gautų didesnį atlyginimą.

O dabar pakalbėkime faktais.

Nuotrauka iš „Facebook“ profilio „motieka.audzevicius“/Albertas Šekštelo
Nuotrauka iš „Facebook“ profilio „motieka.audzevicius“/Albertas Šekštelo

Vilniaus miesto apylinkės teismo duomenimis, 2022 m. I ketvirtį teisėjo atlyginimas bruto buvo 3 498,46 eurų, o teisėjo padėjėjo – 1 491,74 euro. Taigi, atitinkamai, į rankas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas vidutiniškai per mėnesį gauna apie 2 100 eurų, o padėjėjas – apie 950 eurų, kai, pavyzdžiui, butų nuoma Vilniuje prasideda nuo 400 eurų į mėnesį (čia be komunalinių mokesčių.)

Vilniaus apygardos teismo teisėjas gauna vidutiniškai 3 865 eurų mėnesinį atlyginimą (į rankas – apie 2 300 eurų), o teisėjo padėjėjas – 1 639 eurų (apie 1 000 eurų į rankas). Tokie yra dviejų labiausiai bylomis apkrautų pirmosios instancijos bendros kompetencijos teismų teisėjų ir jų padėjėjų mėnesiniai atlyginimai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį, valstybės valdžią Lietuvoje be teismų vykdo Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė. Palyginkime teisėjų ir jų padėjėjų atlyginimus su kitų valdžios atstovų oficialiai skelbiamais atlyginimais.

Seimo narys gauna 3 511,40 eurų algą, o Seimo nario padėjėjas gauna nuo 1 212,70 iki 2 172 eurų. Vyriausybėje, pavyzdžiui, Teisingumo ministrė gauna 4350 eurų, patarėjas – 2 508 eurų.

Prezidento darbo užmokestis sudaro 9 955 eurų, o Prezidento patarėjo – 4 117 eurų . Taigi, net iš šio primityvaus palyginimo matyti, kad kiti valdžios atstovai gauna didesnę algą, negu teisėjai ir jų padėjėjai, o turi būti atvirkščiai.

Ir tokiais rodikliais nereikia stebėtis, nes teismams skiriamas biudžetas Lietuvoje – vienas žemesnių Europoje. Mažiau teismams skiriama tik tokiose valstybėse, kaip Rusija, Turkija, Kazachstanas, Bosnija ir Hercegovina, Makedonija, Ukraina, Moldova, Gruzija, Azerbaidžanas ir Armėnija:

European judicial system CEPEJ Budget v2020/Temos iliustracija
European judicial system CEPEJ Budget v2020/Temos iliustracija

Nors pagal krūvį teismai Lietuvoje vieni operatyviausių Europoje: civilinių bylų pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo vidurkis – 84 dienos:

Naujausioje ES teisingumo rezultatų suvestinėje (angl. the 2022 EU Justice Scoreboard; plačiau apie tai skaitykite Teise.pro) paskelbta, kad 2020 duomenimis Lietuvos teismai išlieka greičiausi Europoje: greičiausiai nagrinėja civilines ir komercines bylas pirmos instancijos teismuose:

European judicial system CEPEJ/Temos iliustracija
European judicial system CEPEJ/Temos iliustracija

ES teisingumo rezultatų suvestinės tikslas – padėti ES ir jos valstybėms narėms pagerinti savo nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumą.

Be to, 2021 metų duomenimis, Lietuvos teismai yra vieni atviriausių ir aktyviausių Europoje viešindami nuasmenintus visų instancijų visų tipų bylose priimtus teismų sprendimus, kuriuos plačioji visuomenė gali nesudėtingai rasti internete.

Nepaisant šių visų milžiniškų privalumų, kuriuos Lietuvos teismai teikia visuomenei, net ir 2022 metų ES teisingumo rezultatų suvestinė rodo, kad su tokiais milžiniškais krūviais ir užduotimis Lietuvos teismai susidoroja gaunami vieną mažiausių finansavimų Europoje: „lyginant visas valdžios sektoriaus išlaidas teismams 2012 ir 2018-2020 m. Lietuvai tenka priešpaskutinė vieta (prasčiau finansuojami tik Kipro teismai)“:

European judicial system CEPEJ/Temos iliustracija
European judicial system CEPEJ/Temos iliustracija

Tuomet kyla klausimas, ar teisinga, kad Lietuvos teismai, kurių efektyvumas – vienas našiausių Europoje, gauna mažiausiai biudžeto lėšų? Atsakymas turbūt aiškus. Čia jau nekalbant apie tai, kad teisėjų atlyginimas yra jų nepriklausomumo garantas, ką patvirtino ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2001-07-12 nutarimą), bet ir Europos Ministrų Taryba savo 2010 rekomendacijos 54 punkte, bei Europos chartija dėl teisėjų statuso jos 6.1 punkte, arba Europos teisėjų konsultacinės tarybos patvirtinti Pamatiniai teisėjų principai (Magna Carta of Judges) jų 4, 7 punktuose.

Kalbant apie teisėjų padėjėjus, jų atlyginimai yra visiškai nekonkurencingi ir aukštąjį teisinį išsilavinimą gavę asmenys nenori eiti dirbti teisėjų padėjėjais, nes net biuro administratoriaus atlyginimas yra didesnis, jau nekalbant apie teisinį darbą privačiame sektoriuje. Tuo tarpu, neturime pamiršti, kad valstybės pareiga yra užtikrinti teismui ne tik finansinius, bet ir žmogiškuosius resursus (Pamatinių teisėjų principų 7 punktas).

Finansinio teisėjų ir jų padėjėjų nepriklausomumo problemos suvokimas – yra tik pirmas, bet būtinas žingsnis norint išlaikyti kokybiškus ir nepriklausomus teismus Lietuvoje. Nes teisingumas, kuris yra išlaikomas tik ant teisėjų ir jų padėjėjų entuziazmo, neturi likti norma, nes ilgainiui teisėjų korpusą paliks vis daugiau iškilių teisės profesionalų.

Albertas Šekštelo yra advokatas, advokatų profesinės bendrijos Motieka ir Audzevičius ekspertas, VU Teisės fakulteto lektorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs