Kaip savo feisbuko paskyroje rašo R.Petrauskas, vakar Rusijos prezidentas pamėgino pamokyti istorijos, pateikdamas vieną blogiausių istorijos politikos pavyzdžių.
Anot VU rektoriaus, diktatoriai neretai tampa aistringais istorikais, ieškodami ir sėkmingai rasdami tezių savo politinei linijai paremti.
„Bet istorija nėra pageidavimų koncertas ir ne laukas revanšistinių idėjų realizacijai. Su politikų svajonių istorijomis nediskutuojama, bet čia tik keli pastebėjimai apie Ukrainos istoriją, su kuria Lietuva buvo glaudžiai susijusi ir ne tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais“, – įraše sako istorikas.
R.Petrauskas pažymi, kad Ukrainos žemėse valstybingumo istorija siekia X a.
VU rektoriaus teigimu, aišku, Kijevo Rusia nebuvo tiesioginė dabartinės Ukrainos pirmtakė, bet juo labiau ji nebuvo pirmtakė Maskvietiškos Rusios.
„Bet kuriuo atveju politinė tradicija šiose žemėse nuosekliai plėtojosi per visą tūkstantmetį. XIII a. viena iš Kijevo valstybės įpėdinių Haličo-Voluinės kunigaikštystė buvo viena regiono lyderių, kurį laiką dėl dominavimo konkuravusi su Mindaugo Lietuva.
Tais pačiais metais kaip ir Mindaugas šios kunigaikštystės valdovas Danielius Romanovičius buvo gavęs karūną iš popiežiaus“, – rašo jis.
R.Petrauskas sako, kad dar po kelių dešimtmečių Kijevo, Voluinės ir kitos žemės tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalimi ir prasidėjo tai, ką dabar istorikai vadina „litovska doba“ Ukrainos istorijoje.
Po Liublino unijos šios žemės liko Abiejų Tautų Respublikoje (ATR), tik Lenkijos Karūnos sudėtyje.
Vienu metu intensyvus politinis gyvenimas Ukrainoje, susijęs su kazokų judėjimu, lėmė, kad buvo svarstoma ATR transformacija į „Trijų Tautų Respubliką“.
„Tai, kad toks sutarimas nebuvo pasiektas yra viena didžiausių Lenkijos-Lietuvos Respublikos nesėkmių. Bet kartu tai liudija ukrainiečių politinės tautos tapsmą, kurį patvirtino vėlesni įvykiai, įskaitant nepriklausomos Ukrainos Respublikos steigimą po I pasaulinio karo, kurį užgniaužė sovietų okupacija.
Todėl istoriškai (nors ne vien istorija čia svarbu) XX a. pabaigos įvykiai Ukrainoje realizavo ukrainiečių tautos teisę ir valią į nepriklausomą valstybę, kurią dabar turime padėti apginti“, – aiškino VU rektorius.
Kartu R.Petrauskas pažymi, kad VU taip pat visada buvo, yra ir liks svarbia vieta Ukrainos kultūrai, mūsų tautų akademinei, intelektualinei bendrystei.
Todėl antradienio vakarą išreiškiant solidarumą su už savo laisvę kovojančiais ukrainiečiais ant VU sienos įžiebta Ukrainos vėliava.
-
Gintautas Mažeikis apie Vladimiro Putino kalbą: jis mirtinai pavojingas
-
I.Šimonytė apie V.Putino kalbą: diskusija ne tiek apie Ukrainą, kiek galios įtakos zonų prisiskyrimą sau
-
„NY Times“: Karas – V.Putino, tačiau Amerika ir NATO nėra nekaltos stebėtojos
-
„Echo Moskvy“ redaktorius Donbaso užėmimą lygina su Baltijos šalių aneksija
-
Analitikai: V.Putinas žudo diplomatinį procesą, bet šansų išvengti didelio karo dar yra
