2021 02 17

VVKT: nepageidaujamas šalutinis poveikis į vakcinas – normali organizmo reakcija

Socialiniuose tinkluose paskutiniuoju metu žmonės itin aktyviai dalijasi su patirtimi po vakcinacijos nuo COVID-19 ligos. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kad nepageidaujami šalutiniai poveikiai į vakcinas yra normali organizmo reakcija ir kad šią informaciją reikėtų pateikti Tarnybai, o ne interneto platybėse. Taip pat pabrėžia, kad visos Lietuvos rinkoje šiuo metu esančios vakcinos yra registruotos Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad jos yra saugios, veiksmingos ir atitinka visus Europos Sąjungos kokybės standartus, rašoma pranešime spaudai.
Kaune pradėti skiepyti senjorai, kuriems - virš 80 metų
Kaune pradėti skiepyti senjorai, kuriems - virš 80 metų / Aliaus Koroliovo / 15min nuotr.

Vakcinų nuo COVID-19 ligos kokybė, saugumas ir veiksmingumas yra įrodytas didelės apimties klinikiniuose tyrimuose. Tyrimų metu dažniausiai užfiksuotos nepageidaujamos reakcijos į vakcinas buvo skausmingumas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, karščiavimas, nuovargis, galvos ir raumenų skausmas, bendras negalavimas. Dažniausiais šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.

VVKT primena, kad kiekvienos registruotos vakcinos nuo COVID-19 preparato charakteristikų santraukoje ir pakuotės lapelyje yra nurodyta, kokių atsargumo priemonių turi laikytis sveikatos priežiūros specialistai ir pacientai, kad vakcinos būtų vartojamos saugiai ir veiksmingai; kokie nepageidaujami poveikiai buvo pastebėti klinikinių tyrimų metu ir vakcinoms esant rinkoje.

Pasireiškus nepageidaujamoms reakcijoms, sveikatos priežiūros specialistai ir gyventojai raginami apie jas pranešti. Kiekvienas pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakcinas nuo COVID-19, kurio VVKT sulaukia, yra kruopščiai įvertinamas ir perduodamas į Europos vaistų agentūros saugumo duomenų bazę. Iš visų ES šalių patekusi informacija apie ĮNR vertinama patyrusių ekspertų, siekiant nustatyti vakcinų keliamos rizikos tikimybę, pavojingumą ir rizikos veiksnius. Prireikus, imamasi reikiamų veiksmų kilusioms rizikoms suvaldyti ir pacientams apsaugoti.

VVKT taip pat ragina sveikatos priežiūros specialistus (gydytojus, slaugytojus), gavusius informacijos apie pacientų ĮNR, kiek galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo ĮNR atsiradimo ir (ar) informacijos apie tai gavimo dienos, pranešti apie tai VVKT.

Sveikatos priežiūros specialistai ar pacientai turėtų pateikti VVKT informaciją ir tais atvejais, jeigu pastebima, kad vakcina buvo neveiksminga (t. y., jei praėjus vakcinos informaciniuose dokumentuose nurodytam laikui, per kurį turi susidaryti apsauga nuo COVID – 19 ligos, asmuo susirgo šia liga). VVKT taip pat laukia pranešimų apie vakcinų perdozavimo atvejus bei pasitaikiusias vartojimo klaidas, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė nepageidaujamą poveikį, ar ne.

Pranešti galima:

Šalutinį vakcinų poveikį gali registruoti ir patys vartotojai. Pranešimą galima pateikti šiais būdais:

Atkreipiame dėmesį, kad teikiant pranešimą apie ĮNR, VVKT yra reikalinga tik kontaktinė informacija, kad reikalui esant, būtų galima susisiekti, taip pat būtina nurodyti savo amžių ir lytį, nes šie duomenys yra svarbūs tiriant ir vertinant veiksnius, dėl kurių kai kurie pacientai gali patirti tam tikras ĮNR. Kiti asmeniniai duomenys, tokie kaip vardas, pavardė, profesija ir pan., VVKT nėra renkami. Visa pranešime pateikta informacija yra saugi ir konfidenciali. Jei pacientas nenori pranešimo apie patirtą ĮNR pateikti pats, gali paprašyti, kad tai už jį padarytų kitas asmuo, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistas ar vaistininkas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis