„Vyrai pasakojo sugalvoję pailsėti Vydmantų tvenkinio šiaurės rytų pusėje. Vienas jų, Arūnas Razma, pamatė keistą gyvį – šoko vandenin su guminiais batais, galvodamas, kad galbūt pagaus vėžį. Ir, kai gylyje sulig pilvu rankomis ištraukė tikrų tikriausią krabą, nustebo – tokio nebuvo matę, o ir negalvojo, kad „prūde“ tokie veisiasi“, – vyrų nuotykius perpasakojo R.Šakinis, radinį atvežęs parodyti ir į redakciją.
Vydmantų seniūnas susisiekė su Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos vadovu R.Kašėta, kuris vienareikšmiškai patarė radinį perduoti mokslininkams.
„Numaniau, kad tai – gauruotažnyplis krabas, kurį, girdėjau, retsykiais žvejai ištraukia iš Baltijos jūros. Bet kad toks atsirastų Vydmantų tvenkinyje, kuris, buvęs karjeras, visiškai nesusijęs jokiais intakais su jūra, tai tikrai sunku patikėti. Ką gali žinoti, gal kas nors paleido krabą į tvenkinį, o gal koks jūrinis paukštis ikriuką netyčia atnešė“, – spėliojo ir svarstė R.Kašėta.
Krabą iš jo perėmusi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja dr. Greta Srėbalienė patvirtino, kad Vydmantų tvenkinyje rastas vėžiagyvis tikrai gauruotažnyplis krabas.
– Koks jo likimas?“ – „Pajūrio naujienos“ paklausė dr. Gretos Srėbalienės.
– Krabas saugiai laikomas tolesniems tyrimams Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute.
– Gal šis vėžiagyvis dėmesio vertas kaip delikatesas ar maisto produktas?
– Taip, tiesa, Kinijoje šis krabas yra delikatesas – turint gurmaniškų prieskonių, tai gali būti puiki vakarienė, bet nedidelė.
– Ką žmonėms reiktų daryti, pagavus tokį vėžiagyvį?
– Apskritai, pagavus bet kokį nežinomą gyvį, reikėtų kreiptis į vietos aplinkos apsaugos agentūrą. Šiuo atveju buvo tinkamai sureaguota ir pranešta Aplinkos apsaugos departamento Kretingos inspekcijos viršininkui Ričardui Kašėtai, kuris susisiekė su Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto biologinių invazijų tyrimų grupės mokslininkais. Jokiais būdais negalima gyvių paleisti ar parsinešti į vietos vandens telkinius. Tai plėšrūnai, kurie besiveisdami ir sudarydami didelius būrius gali sukelti problemų – pakenkti upių pakrantėms, ardyti landšaftą ar kitaip paveikti telkinio ekosistemą.
– Kiek gauruotažnyplis krabas vertas mokslininkų dėmesio, kiek jis dažnas mūsų krašto vandenyse?
– Nors ši krabų rūšis pirmą kartą aptikta 1935 m., tačiau nuolatinė jų stebėsena nevykdoma. Pajūrio žvejai nuolat aptinka jų tinkluose, žvejodami Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais. Tačiau tikslių duomenų apie šios rūšies populiaciją ties Lietuvos pakrante nėra. Pažymėtina, kad ši rūšis įtraukta į Europos Sąjungos susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, nustatytą pagal Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 4 straipsnio 1 dalį (EK, 2019). Šis krabas, be Lietuvos, aptinkamas ties Latvijos, Lenkijos, Vokietijos krantais.
Mokslininkų interesas – nustatyti, ar šie krabai gali ir ar dauginasi mūsų vandenyse. Dažniausiai sugauti krabai būna patinai, patelės aptinkamos ypač retai, vis dar neturime tikslių duomenų, ar šie krabai dauginasi ties Lietuvos krantais. Taip pat ateityje, bendradarbiaujant su Lenkijos, Latvijos mokslininkais, gal bus atlikti ir genetiniai tyrimai, nustatant, ar aptinkami krabai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos turi genetinių sąsajų, ar tai – atskiros, tarpusavyje nesusijusios populiacijos. Tačiau genetiniai tyrimai yra labai brangūs ir reikalauja papildomų finansinių šaltinių.
– Kaip gauruotažnyplis krabas galėjo patekti į Vydmantų „prūdą“, kuris neturi jokių sąsajų nei su jūra, nei su į ją įtekančiais upeliais.
– Labiausiai tikėtina, kad į Vydmantų tvenkinį krabas pateko dėl žmonių veiklos – buvo tyčia ar netyčia paleistas, gal pateko per žvejybos įrankius – valtis ar tinklus. Darant išvadas, reikėtų žinoti tvenkinio būklę, ar jame žvejojama, koks jo dydis, ar yra susisiekiančių kanalų ir taip toliau. Tai gali būti atskiras tyrimas, kaip ir kodėl atsirado šis kiniškas arba gauruotažnyplis krabas.
Panašus nutikimas įvyko 2016 m., kai Gargžduose esančiame karjere buvo aptikta piranija, kuri tik dėl žmogaus veiklos galėjo patekti į šį vandens telkinį.
Pasaulyje gana nemažas skaičius svetimkraščių rūšių – nuo vėžlių iki egzotinių žuvų – patenka į skirtingus vandens telkinius dėl žmogaus veiklos, ir šiltėjančio klimato fone kai kurie organizmai puikiai gali išgyventi. Tačiau dauginimuisi sąlygų dažniausiai nepakanka, ir jie žūva, tarkim, dėl per žemos vandens temperatūros, maisto trūkumo ir panašiai.
