„ES buvo pasirengusi atitinkamus dokumentus pasirašyti dar prieš metus. Tačiau Rusija netikėtai iškėlė naujų reikalavimų (dėl bevizio režimo tarnybinių pasų savininkams – „Komersant“). Ir mes, kaip sąžiningi partneriai, negalėjome jų nepaisyti. Mes tęsiame derybas šiuo klausimu. Aptariamas biometrinių tarnybinių pasų saugumas, taip pat tokių dokumentų skaičius (iš esmės, kokiam skaičiui žmonių gali galioti bezinis režimas). Tačiau noriu akcentuoti: jei šių papildomų reikalavimų nebūtų buvę, susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo veikiausiai jau būtų įsigaliojęs“, – sakė V.Ušackas.
Jis nesiryžo prognozuoti, ar toks susitarimas bus pasirašytas per ES ir Rusijos viršūnių susitikimą gruodį.
Atsakydamas į klausimą dėl bevizio režimo tarp ES ir Rusijos perspektyvų, V.Ušackas pripažino, jog tai yra ilgų derybų objektas, o „svarbiausia yra ne terminai, bet profesionaliai atliktas darbas, atitinkantis abiejų šalių keliamus reikalavimus bei panaikinantis nuogąstavimus dėl tokių klausimų, kaip saugumas ir migracija“.
Jis nusišypsojo reaguodamas į „Komersant“ korespondentės pateiktą klausimą, ar tikrai labiausiai Europos Sąjungoje beviziam režimui su Rusija priešinasi naujosios ES narės, o ypač – Baltijos valstybės.
„Jei dėl to klaustumėte manęs asmeniškai, aš bevizį režimą su Rusija būčiau įvedęs dar vakar, ir mano pasas – lietuviškas. Tačiau jei rimtai: mes privalome priimti apgalvotus sprendimus ir neturime laidyti žodžių pavėjui, žadėdami greitus rezultatus. Viena priežasčių, kodėl Baltijos šalys galbūt yra atsargesnės šiuo klausimu yra ta, kad jos pačios žino, koks ilgas šis procesas – vizų panaikinimas. Jos to siekė septynerius metus ar net dešimtmetį. Taigi reikalas ne politiniai prietarai, o derybų proceso sudėtingumas“, – sakė V.Ušackas.
