Pasak diplomato, greito santykių normalizavimosi tikėtis sunku, tačiau Lietuva turi neįšaldyti ryšių, kurie nėra paveikti sankcijų, teikti paramą rusų pileitinės visuomenės atstovams.
„Gaila pripažinti, kad Lietuvos universitetai nerodo to aktyvumo, reiškiamo kitų ES valstybių narių, dalyvaujant bendrose studentų mainų, mokslo ir tyrimo programose su Rusijos universitetais.
ES skyrus finansinę paramą, apie 3 tūkst. Rusijos studentų ir dėstytojų nuo 3 iki 9 mėnesių mokysis ar tobulins žinias ES universitetuose.
Tikiuosi, kad tai nėra, kaip kai kurie rektoriai man užsiminė, „politinio paskatinimo iš viršaus“ atsisakyti ryšių ir bet kokių santykių su Rusijos universitetais pasekmė“, – trečiadienį paskelbtame interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė V.Ušackas.
„Kad ir kelių dešimčių Rusijos studentų mokymasis Lietuvos universitetuose duotų ne tik papildomų pajamų aukštosioms mokykloms, bet ir prisidėtų prie geresnio Lietuvos demokratinio ir laisvos rinkos pažangos pažinimo, o ilgainiui plėstų Lietuvos draugų ratą Rusijoje“, – teigė jis.
Ambasadoriaus teigimu, šiemet, ES skyrus finansinę paramą, apie 3 tūkst. Rusijos studentų ir dėstytojų nuo 3 iki 9 mėnesių mokysis ar tobulins žinias ES universitetuose.
Anot V.Ušacko, Lietuvai taip pat svarbu „sumaniai plėtoti tarpregioninį bendradarbiavimą su tiesioginiais savo kaimynais – Karaliaučiaus sritimi“.
„Šiuo metu ES valstybės narės permąsto, kaip ateityje formuoti santykius su Rusija pripažįstant pasaulėžiūrų skirtumus, bet išliekant tarpusavyje priklausomiems prekybos, investicijų, energetikos bei tarptautinės politikos srityse. Matyt, mūsų santykiai bus mažiau ambicingi, bet labiau principingi ir pragmatiški“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ambasadorius.
