„Akivaizdu, kad iki šiol mūsų valstybėje nėra sukurta strategija“, – teigė V.Ušackas.
„Tam reikalinga konkrečiais darbais paremta politinė valia ir prisiimta atsakomybė“, – pabrėžė jis. Kaip teigiamo sprendimo pavyzdžius V.Ušackas įvardino Airiją, Singapūrą ir net Lenkiją, kuri, pasak jo, gerai sprendžia gimstamumo klausimą.
Jis priminė, kad per 27 metus Lietuva prarado 850 tūkstančių gyventojų, per pastarąjį dešimtmetį išlikome emigracijos masto lyderiais, o per paskutinius metus emigracija dar labiau paspartėjo.
„Ypač nerimą kelia tai, kad didžioji dalis emigruojančių gyventojų yra darbingo amžiaus piliečiai. Tai turės poveikį visai visuomenės sanklodai“, – kalbėdamas apie ateities perspektyvas pabrėžė jis.
Paklaustas, ar tai yra jo kandidatavimo į prezidento postą programos dalis, V.Ušackas atsiribojo nuo šios temos ir teigė, kad tai siūlymai premjerui bei Vyriausybei, teikiami jo ir kitų ekspertų grupės.
Pateikė penkis greitus ir penkis ilgalaikius siūlymus
V.Ušackas atkreipė dėmesį į apklausą, kuri parodė, kad net 69 proc. lietuvių nėra patenkinti valdžios pastangomis susigrąžinant emigrantus. Kaip tris didžiausias problemas gyventojai įvardino dideles kainas, žemus atlyginimus ir emigravimą, neturint vilties sugrįžti.
„Tas pakylėjimas, kuris susijęs su valstybės šimtmečiu, gali sukelti tam tikrą pozityvią bangą, Brexit procesas prie to gali prisidėti. Bet tai nepakankami veiksniai, kad taptume talentų traukos centru“, – pažymėjo jis.
Penki V.Ušacko ir jo kolegų siūlymai greitam emigracijos efekto stabdymui būtų darbo jėgos apmokestinimo sumažinimas, aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimas, komunikacija išvykusiems, rezidavimo Lietuvoje sąlygų tobulinimas, politinę atsakomybę ir reikiamus resursus turinti institucija.
Ilgalaikiai sprendimai būtų nuosekli šeimos politika, užtikrinama ori senatvė, investicijos į mokslą, piliečių sąmoningumo apie demografinę problemą ugdymas, dvigubos pilietybės ir elektroninio balsavimo įvedimas.
Ragina įvesti „Sodros“ lubas
Ekonomistas, projekto „Lemiamas šuolis“ iniciatorius Paulius Kunčinas pabrėžė, kad nuotaikos visuomenėje akivaizdžiai kinta ir pribrendo laikas imtis veiksmų. „Ta valia formuojasi“, – sakė jis, pabrėždamas, kad labai svarbu neiššvaistyti pasitikėjimo.
„Gal jau esu nusibodęs, nes dvejus metus kartojuosi, bet „Sodros“ lubos būtų lengvata tiems, kurie investuoja į talentus, į tuos žmones, kuriuos norime išlaikyti Lietuvoje“, – sakė jis.
„Emigraciją labiausiai skatina kainų kilimas“, – pabrėžė P.Kunčinas, pridurdamas, kad nepaisant atlyginimų augimo, kainos auga dar sparčiau. Globaliame pasaulyje su tokia realybe sunku susitaikyti ir todėl daugelis renkasi išvykti ir ieškoti geresnio gyvenimo svetur.
„Mes de facto turime dvi Lietuvas. Tas pozityvas, kurį mes matome Vilniuje, nesprendžia realios problemos“, – teigė jis. „Būtina orientuotis į aukštos pridėtinės vertės darbo vietas“, – pabrėžė P.Kunčinas.
Kaip gerą žinią jis išskyrė žmonių supratingumą ir tai, kad Vyriausybė jau pradėjo ieškoti atsakymų.
„Visi sektoriai skundžiasi, kad trūksta darbuotojų, atlyginimai kyla dirbtinai“, – pastebėjo jis. Jo teigimu, siekiamybė turėtų būti vienodi mokesčiai visiems. Tokiai idėjai, kaip rodo apklausų rezultatai, pritaria ir visuomenė.
„Deklaruoju viešai, kad per metus būtų galima sukurti apie 3 tūkstančius aukštos pridėtinės vertės darbo vietų“, – žadėjo P.Kunčinas, kalbėdamas apie V.Ušacko pristatomą strategiją.
Nuo grįžimo atbaido baimė
„Kurk Lietuvai“ atstovė Kristina Belikova pasidžiaugė, kad sugrįžusi po penkerių metų į Lietuvą patyrė, jog jaunų žmonių nuomonė išklausoma.
„Dažniausiai jaunus žmones nuo grįžimo į Lietuvą atbaido baimė, kad savo sugebėjimų nepavyks pritaikyti Lietuvoje“, – sakė ji, pabrėždama, kad reikia komunikuoti žinutę, jog Lietuvoje visi laukiami.
„Ne iki galo įvertiname, kiek daug potencialo slypi mūsų išeivijoje“, – pažymėjo K.Belikova.
„Visuomenės atvirumą turėtume komunikuoti ne tik žodžiais, bet ir darbais. Pirmiausia tai galėtume pasiekti per dvigubos pilietybės įtvirtinimą“, – sakė ji.
Ji pabrėžė, kad talentų nebūtina uždaryti Lietuvoje. Jie privalo vykti į užsienį, pamatyti naujas sąlygas, pasisemti idėjų, bet kartu turime atsakomybę ir skatinti grįžti gyventi į Lietuvą.
Migracijos įstatymas trukdo
Migracijos ekspertas Linas Kliukas pripažino septynis metus dirbęs su įvairiais investiciniais projektais. „Per tą laiką pamačiau, kaip kitos valstybės mato šią sritį ir sprendžia šias problemas“, – kalbėdamas apie imigraciją pastebėjo jis.
„Mūsų viešojoje erdvėje akcentas skiriamas ne skatinimui, o kontrolei“, – teigė jis, pabrėždamas, kad užsienyje gebama suderinti ir kontrolės, ir skatinimo mechanizmus. „Vyksta arši konkurencija dėl kapitalo ir talento“, – pridūrė L.Kliukas.
„Trys pagrindinės imigracijos kategorijos – investuotojai, kuriantys pridėtinę vertę, darbo jėgos migracija ir studentai“, – kalbėjo jis, pabrėždamas, kad užsieniečiai dažnai negauna net elementarios informacijos apie imigraciją į Lietuvą.
L.Kliukas pastebėjo, kad migracijos įstatymas Lietuvoje dažniau veikia kaip barjeras, trukdantis užsieniečiams patekti į Lietuvą.
„Jeigu jūs norėtumėte įdarbinti ukrainietį, tai jis turėtų rezervuotis vizitą Lietuvos ambasadoje Ukrainoje, į kurią galėtų patekti po kiek ilgiau nei mėnesio“, – dabartines sąlygas kritikavo jis.
„Būtina atlikti išsamią analizę, kiek ir kokiose srityse užsieniečių mums reiktų, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo iššūkius“, – konstatavo jis. „Reiktų suprasti, kiek imigracija atneša lėšų į biudžetą, tada gal mums atsivers akys ir pradėsime keisti situaciją“, – pridūrė L.Kliukas.
