Apklausos rezultatai rodo, kad lošimų problemą Lietuvos gyventojai spręstų drastiškai - 28 proc. gyventojų, o ypač vyresnio amžiaus žmonės, pasisakė už lošimą organizuojančių bendrovių uždarymą.
Tuo tarpu jaunesni piliečiai ir pažįstantys lošėjų būtų linkę apie lošimų problemas skleisti daugiau informacijos.
Beveik pusė apklaustųjų įsitikinę, kad lošimų reklama daro esminę įtaką apsisprendimui lošti, o lošimų pasiūla yra per didelė. Todėl lošimų reklamą lietuviai yra linkę riboti ar net visiškai uždrausti. Už visišką draudimą pasisako 37 proc. apklaustųjų, o atsakymą „galėtų nebūti“ pasirinko 39 proc. respondetų.
Lošia kas keturioliktas
Apklaustos rezultatai rodo, kad vos 7 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus prispažįsta patys lošę azartinius lošimus, tačiau beveik kas trečias lietuvis tikina pažįstantis lošėjų. Dažniau pažįstamų lošėjų turi jauni vyrai, vilniečiai.
Pripažinę, kad lošia patys, dažniau buvo nurodė, kad lošiama internetu, o lošimo motyvas – pramoga, dažniausiai lošiama rečiau nei kartą per metus, dažniau tai sumos iki 100 litų, paprastai lošiama 1 – 3 valandas.
Absoliuti dauguma neigia, kad lošimas jiems kelia problemų, kad jie tam tikslui skolinasi.
Absoliuti dauguma neigia, kad lošimas jiems kelia problemų, kad jie tam tikslui skolinasi.
Tiesa, 5 proc. pripažinusių, kad yra lošę azartinius lošimus nurodė, kad tai darė būdami nepilnamečiai.
Siūlytų psichologo pagalbą
Beveik pusė apklaustų gyventojų mano, kad jie turi pakankamai informacijos apie azartinių lošimų keliamas problemas. Tarp turinčių lošiančių pažįstamų manančių, kad gerai žino apie azartinių lošimų keliamas problemas, yra dar daugiau - 60 proc.
Apklaustieji tikina, kad turinčiam problemų dėl azartinių lošimų asmeniui, padėti galėtų pasiūlydami psichologo pagalbą ir paragindami paprašyti draudimo lankytis kazino. Pastarajį pagalbos būdą žinojo 48 proc. gyventojų.
Manančių, kad prašymas neleisti lošti yra efektyvus būdas kontroliuoti problemą, yra šiek tiek daugiau (30proc.), negu tų, kurie į tai žiūri skeptiškai (26 proc.). Didelė dalis - 44 proc. - gyventojų neturi nuomonės šiuo klausimu.
Lošimų priežiūrą vertina neigiamai
Dauguma gyventojų (74 proc.) neturi nuomonės, ar lošimus kontroliuojančios institucijos tinkamai atlieka savo funkcijas. Tarp turinčių nuomonę daugiau tų, kurie mano, kad tos funkcijos yra atliekamos netinkamai (16 proc.), negu tinkamai (11proc.). Tik turintieji pažįstamų lošėjų priežiūrą vertina palankiau.
Lošimų priežiūros tarnybos iniciatyva Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ apklausą lošimų tema atliko 2013 m. gruodžio 6–15 dienomis.
Tokio pobūdžio ir apimties apklausa Lietuvoje buvo atlikta pirmą kartą.
Duomenys buvo surinkti apklausus 18 metų amžiaus ir vyresnius Lietuvos gyventojus 19 miestų ir 32 kaimuose.
Vyskupų konferencija pasisako „prieš"
Tuo tarpu Lietuvos vyskupų konferencija nerimauja, jog bandoma liberalizuoti azartinius lošimus. Vyksupai kreipimesi į Seimo pirmininkę ir frakcijų vadovus išreiškė didelį nerimą dėl daugelio siūlomų Azartinių lošimų įstatymo nuostatų: jų įgyvendinimo pasekmės esą prasilenktų su rūpesčiu dėl moralės ir vertybių.
„Nors projekte ir deklaruojamas „lošėjų ir visuomenės sveikatos apsaugos principas“ (2.1.4), tačiau iš tiesų azartinių lošimų verslo interesai jame iškeliami virš žmogaus, šeimos ir visuomenės gerovės. Kuriamos sąlygos šį verslą vis labiau plėsti įtraukiant naujus vartotojus. Projekto rengėjai siūlo įteisinti komercinį pokerį ir galimybę pačiose įvairiausiose vietose įrengti B1 kategorijos (ribotų laimėjimų) lošimo automatus, nepaisydami tikėtinos dorovinės ir socialinės žalos“, – rašoma arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus pasirašytame rašte.
Su šia priklausomybe susijusios vagystės, prievartavimai, bankrotai, savižudybės, ligos, smurtas šeimoje, skyrybos ir kt. Pasak sociologų, azartiniai lošimai yra ketvirta pagal svarbumą skyrybų priežastis Lietuvoje.
Lietuvos vyskupų konferencija atkreipia dėmesį, kad azartiniai lošimai visokeriopai luošina žmogų. Moksliniai tyrimai rodo, kad azartinių lošimų nulemtos problemos paliečia ne tik lošiančius asmenis, bet ir jų artimuosius bei visuomenę.
„Su šia priklausomybe susijusios vagystės, prievartavimai, bankrotai, savižudybės, ligos, smurtas šeimoje, skyrybos ir kt. Pasak sociologų, azartiniai lošimai yra ketvirta pagal svarbumą skyrybų priežastis Lietuvoje; visiems žinoma, kad liūdnai „pirmaujame“ savižudybių skaičiumi. Vien pastarųjų mėnesių įvykiai azartinių lošimų organizavimo vietose, kai buvo panaudoti ginklai, vienas žmogus nužudytas, o kitas – sužeistas, byloja apie tokių užsiėmimų plėtros keliamą pavojų“, – įspėja dvasininkai.
Juos ypač verčia nuogąstauti įstatymo projekte numatomas leidimas lošimo automatus įrengti viešose ir net vaikams lengvai prieinamose vietose (kavinėse, restoranuose, viešbučiuose, moteliuose, biliardo, kėglių, boulingo klubuose), taip pat siūlymas atsisakyti draudimo lošimų veiklą organizuoti stotyse, parduotuvėse ir prekybos centruose, pašto įstaigose. Neįtikina numatytos priemonės, kad aparatais naudotųsi tik sukakę 18-os.
„Pabrėžiame, kad jaunimui daug greičiau nei suaugusiems išsivysto priklausomybės, o lošimų automatai yra viena iš pavojingiausių azartinių lošimų rūšių šiuo atžvilgiu. <...> Galiojantis Azartinių lošimų įstatymas turėtų būti tobulinamas, rūpinantis moralinėmis vertybėmis ir žmonių dvasine sveikata, ypač saugant nepilnamečius asmenis. Raginame Jus nepritarti parengtiems įstatymo pakeitimams, kurie žymiai padidintų azartinių lošimų prieinamumą ir jų neigiamą poveikį“, – siūloma Lietuvos vyskupų konferencijos kreipimesi.
