Kilus skandalui dėl Kauno mero sūnaus, Kauno miesto savivaldybės tarybos nario Šarūno Matijošaičio privatizuotų sklypų Kaune, Kauno miesto savivaldybės tarybos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai penktadienį nusprendė sušaukti neeilinį frakcijos posėdį.
Frakcija tikėjosi gauti atsakingų asmenų atsakymus, kaip mieste galėjo susidaryti tokia situacija, ir planuoja kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Į posėdį buvo pakviestas ir Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.
„Labai netaktiškai. Surengėte spaudos konferenciją, o ne frakcijos posėdį. Galėjote informuoti iš vakaro. Kalbate viską čia kameroms. Jaučiuosi ne kaip frakcijos posėdyje, o prokuratūroje“, – pamatęs gausybę žiniasklaidos atstovų, penktadienį TS-LKD frakcijos posėdyje pareiškė vyriausiuoju miesto architektu laikomas N.Valatkevičius.
Jis, esantis V.Matijošaičio vadovaujamos Urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti skirtos komisijos nariu, tikino nieko apie Matijošaičių žemės sklypų supirkimo schemą negirdėjęs. Vėliau jis į tą patį klausimą atsakinėjo ir žurnalistams.
„Nesakau, kad nieko nežinau. Nežinau apie pirkimus ir pardavimus. Tai (LRT tyrimas – aut. past.) yra meno kūrinys. Tai ir vertinu kaip meno kūrinį. Puikus, šaunus. O jei yra kokių juridinių problemų, patikrins teisėtvarka. Kaip tik rinkimai, taip tokie dalykai atsitinka. Ir opozicija, ir pozicija man visi yra tarybos nariai. Dirbu ir pavedimus tarybos narių vykdau, o ne vertinu ir komentuoju. Mes esame vykdomoji valdžia“, – patikslino N.Valatkevičius.
Yra nusišalinęs ir pats
Jis pabrėžė, kad visi Urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti skirtos komisijos narių nusišalinimai, kai galėjo vykti privačių ir viešų interesų supainiojimas, yra pateikti visiems tiems, kas tokio sąrašo prašė. Jei būtų kas nenusišalinę, o turėjo, – tai, pasak N.Valatkevičiaus, būtų tam tikras pažeidimas.
„Aš ir esu kažkiek tai kartų toje komisijoje nusišalinęs nuo klausimų svarstymo, nes mano žmona yra architektė. Nenoriu su ja skirtis, tad pateikiau privačių ir viešų interesų deklaracijoje, kad ji tą darbą dirba. Buvo keletas projektų, kuriuos ji kūrė, kurie pateko į tą komisiją. Aš nusišalinęs. Pateikęs ir Antikorupcinei komisijai informaciją apie tai“, – patikino N.Valatkevičius.
Pasiteiravus, kiek sprendimų, kuriuos priėmė minėta komisija (jie yra rekomendacinio pobūdžio), jis nevykdė, vyriausiasis miesto architektas atsakė neskaičiavęs.
„Dėl tos komisijos... Man tai yra ramaus miego koeficientas. Man, kaip valstybės tarnautojui, komisija yra pakankamai geras mechanizmas“, – pabrėžė N.Valatkevičius.
Atlieka tik „fizinį darbą“
Kaip buvo skelbiama LRT tyrime, per dvi V.Matijošaičio kadencijas Kaune buvo suformuota beveik tūkstantis žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės. N.Valatkevičius pataisė, jog buvo suformuota daugiau sklypų, bet kiek, atsakyti negalėjo – nėra tam pasiruošęs.
Man tai yra eiliniai darbai, aš tuo absoliučiai nesidomiu.
„Mes atliekame fizinį darbą: parengiame sklypo ribų planus ir pateikiame juos Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Atkūrimą visą, žemės reformą vykdo NŽT. Kaip gali kažkam padėti įsigyti žemės sklypų? Kur jie susiranda, ten jie susiranda. Čia visiškai nesusiję dalykai. Yra žemė laisva ar nėra jos? Tai kaip palengvinti įsigijimą?“, – retorinį klausimą kėlė N.Valatkevičius.
Paklaustas, ar nebuvo tokio atvejo, kai iš pradžių besikreipusiems žmonėms buvo pasakoma, kad nėra galimybės atkurti žemės nuosavybės, o vėliau, kai jau kreipėsi Matijošaičių šeimos verslo reikalus tvarkanti advokatė, ta žemė buvo atkurta ir perleista į Matijošaičių rankas, N.Valatkevičius patikino, kad taip susiklostė dėl objektyvių priežasčių.
„Tam tikrose teritorijose eilę metų nebūna suformuoti sklypai prie turimų statinių. Kai suformuojami sklypai prie daugiabučių, kas lieka, atsiranda ten galimybė atkurti nuosavybes teises. Negalime atkurti teisių vaikų žaidimų ar automobilių parkavimo aikštelėje prie daugiabučių. Laukiama, kol tie daugiabučiai susiformuos sklypus.
Visais atvejais, kad ir mažiausias gabaliukas žemės sklypo mieste, yra didesnė vertė, matomai, negu tai, ką valstybė siūlo atkurti jiems pinigais. Todėl tie žmonės visi yra nukreipti ant savivaldybės galvos. Stengiasi bet kokiu būdu tą žemę gauti natūra“, – bandė paaiškinti N.Valatkevičius.
Žemėtvarka yra svetima
Jis teigė niekad nesidomintis savininkų, kuriems atkuriama nuosavybės teisė, pavardėmis. Žemės reforma ir žemėtvarkiniai projektai jam, kaip architektui, yra svetimi dalykai.
„Jūs mane bandote įvelti į nuosavybės teisių atkūrimą. Aš į tuos dalykus žiūrėjau iš aukšto, man tie darbai šioje savivaldybėje buvo primesti. Kitose savivaldybėse buvo sukurti žemėtvarkos skyriai, išskyrus Kauno. O Kauno savivaldybė turi didžiausią nuosavybės teisių atkūrimo piliečių sąrašą. Net didesnį už Vilniaus. Todėl mums yra sunkiau“, – stebėjosi N.Valatkevičius.
Po posėdžio kalbėdamas su žurnalistais jis jau teigė, kad labai norint, galima sužinoti, kam, parengiant sklypo ribų planus, atkuriamos nuosavybės teisės į sklypą.
„Man tai yra eiliniai darbai, aš tuo absoliučiai nesidomiu. Man, kaip architektui, rūpi teisingai ir tvarkingai suformuoti žemės sklypai. Kad būtų optimalūs, su privažiavimais, nustatyti naudojimo būdai“, – teigė N.Valatkevičius.
Į privačius reikalus nesikiša
Paklaustas, ar žinojo, kad Matijošaičių šeimos verslų advokatės Simonos Morkūnaitės-Ruibavičienės atstovaujamiems asmenims yra formuojami tie sklypai, jis atsakė neigiamai – jam tai neįdomu. Tačiau šią advokatę jis pažįsta seniai, nes kažkada ji dirbo juriste savivaldybėje.
„Ateina per metus vieną kartą, kitą“, – kaip dažnai savivaldybės koridoriuose ją mato, atsakė N.Valatkevičius.
O ar normali praktika yra ta, kad didelę dalį sklypų, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės Kaune, superka tie patys keli žmonės, net vienas savininkas, susijęs su Kauno savivaldybės taryba, ir dar už mažesnę nei rinkos kainą?
„Man reikėtų daugiau įsigilinti. Aš į privačių asmenų reikalus nesikišu. Jeigu jie kažką po to nusiperka, tai jau nėra architekto klausimai. Man, kaip vyriausiam miesto architektui, nėra niekas susiję. Kas nusiperka po to, tai kokia čia urbanistika, architektūra? Aš tuo nesidomiu. Prie ko asmeniniai pirkimai ir mano vertinimas? Mano darbas yra labai tiksliai aprašytas, esu valstybės tarnautojas, tad klauskit apie mano darbą. Kai aš išeisiu iš šito darbo ir jūs norėsit, kad atsakyčiau asmeniškai, ką manau, tuomet ir paklauskit, atsakysiu“, – klausimais į klausimą atsakė N.Valatkevičius.
Kai šį klausimą prieš tai uždavė konservatoriai, jis paaiškino, kad apie moralinius aspektus galima pasikalbėti išėjus už durų.
Anksčiau N.Valatkevičius teigė, kad iniciatyva mažinti Vičiūnų vandenvietę atėjo iš „Kauno vandenų“ atstovo. O šis pasakė, kad iniciatyva kilo savivaldybėje.
„Gavom administracijos direktoriaus pavedimą, o pavedimus ne komentuojame, o vykdome. „Kauno vandenys“ ir nori susiformuoti žemės sklypą prie vandenviečių, tad dabar vandenvietėse yra formuojami žemės sklypai“, – pabrėžė N.Valatkevičius.
Sulaukė spaudimo ar ne?
Žurnalistai uždavė klausimą ir dėl neseniai vykdytos Specialiųjų tyrimų tarnybos apklausos vadinamajame korupcijos Kauno savivaldybėje tyrime. N.Valatkevičius taip pat buvo iškviestas ir apklaustas.
„Ten buvo apklausa dėl direktoriaus (kyšio paėmimu įtariamo dabar jau buvusio Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko – aut. past.)“, – patikino N.Valatkevičius, neatskleidęs, kokie klausimai jam buvo užduoti.
Paviešintame LRT tyrime buvo minima, kad kai kurie savivaldybės darbuotojai patyrė spaudimą priimti Matijošaičiams palankius sprendimus dėl įsigyjamų žemės sklypų. Kalbėdamas apie tai, N.Valatkevičius atsakinėjo neužtikrintai.
„Klausykit, daug metų dirbu. Ir vienas meras mane metė, ir kitas. Ir visokių spaudimų... Ką jūs vadinate spaudimu? Tokių dalykų nebūna. Neįmanoma. Aš netvirtinu sprendimų, juos tvirtina administracijos direktorius. Nuosavybės teisių atkūrimai, detalieji planai, teritorijų planavimo dokumentai, techniniai projektai nėra vieno žmogaus darbas – daug žmonių prisiliečia prie jų.
Tyrime komisijos net sumaišytos. Dalis to tyrimo yra „feikas“ (klastotė – liet. k.). Tos visokios schemos. Paprasčiausiai nesupranta, kaip vyksta žemės reforma. Negalima maišyti, kad pilietis nusipirko kažkur žemę ir atkūrimą nuosavybės teisių“, – paklaustas, ar kada patyrė spaudimą dėl priimamų sprendimų, pareiškė N.Valatkevičius.
Dar kartą perklaustas, ar yra patyręs spaudimą priimti vienokius ar kitokius sprendimus, jis atsakė negalintis to nei patvirtinti, nei paneigti.
Įgijo 34 žemės sklypus
Kaip lapkričio 10 dieną paskelbė portalas LRT, naudodamasis neskaidria schema Kauno mero V.Matijošaičio sūnus, miesto tarybos narys Š.Matijošaitis už mažesnę nei rinkos kainą įgijo 2,5 mln. eurų vertės žemės sklypų patraukliose Kauno vietose.
Anot LRT, šioje schemoje dalyvavo ne tik meras ir jo sūnus, šeimos verslų advokatė S.Morkūnaitė-Ruibavičienė, bet ir savivaldybės darbuotojai, o įgytų sklypų aplinka ir reikalinga infrastruktūra taip pat tvarkoma už miesto pinigus.
Per dvi V.Matijošaičio kadencijas Kaune buvo suformuota beveik tūkstantis žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės. Beveik kas šeštas sklypas per vidutiniškai du mėnesius nuo suformavimo atsidurdavo Š.Matijošaičio arba su juo susijusių asmenų rankose.
Asmenys, galintys atgauti žemę patraukliose Kauno vietose, sulaukdavo tarpininkų dėmesio. Šie pažadėdavo padėti susigrąžinti žemę su sąlyga, kad naujieji sklypai iškart bus parduoti nurodytiems asmenims už mažesnę nei rinkos kainą, bet didesnę nei valstybės mokama kompensacija.
Viena tokių tarpininkių – Š. ir V.Matijošaičių verslų interesams žemės klausimais atstovaujanti S.Morkūnaitė-Ruibavičienė. Jai padedant pastaruosius septynerius metus mero sūnus ir jo aplinka supirkinėjo grąžinamus žemės sklypus.
LRT duomenimis, ji atstovavo mažiausiai 13 asmenų, kurie turėjo teisę susigrąžinti žemę.
Naudodamasis tokia schema Š.Matijošaitis įgijo 34 žemės sklypus patraukliausiuose rajonuose – Kauno centre, Vičiūnuose, Lampėdžiuose, Šilainiuose, Panemunėje, Žaliakalnyje ir komercinės paskirties sklypus aplink Islandijos plentą.
Susidomėjo teisėsauga
Kauno apygardos prokuratūra, reaguodama į šią viešoje erdvėje paskelbtą informaciją dėl galimai neskaidrių žemės privatizavimo schemų, susijusių su Kauno miesto meru bei jo šeima, priėmė sprendimą kreiptis į NŽT.
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus nurodymu NŽT, kuri Lietuvoje yra atsakinga už nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumą, pavesta įvertinti viešai pateiktą informaciją bei aplinkybes.
Nustačius teisės aktų pažeidimus, NŽT įpareigota informuoti Kauno apygardos prokuratūrą.
Galbūt neskaidrus žemės sklypų Kaune grąžinimas bei perleidimas figūruoja ir šiuo metu atliekamame Kauno savivaldybės administracijos korupcijos tyrime. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tvirtina, kad ši situacija tarnybai „jau kuris laikas yra žinoma ir vertinama“.
