2021 02 22 /14:53

Vyriausioji epidemiologė dėl prastėjančios COVID-19 situacijos: sergamumo kritimas sustojo, bet trečia banga to nevadinčiau

Pirmadienio rytą, platindamas kiekvienos dienos COVID-19 statistiką, Statistikos departamentas užsiminė, kad situacija vėl prastėja ir tai gali būti jau trečioji banga. Tiesa, specialistai neskuba daryti tokių išvadų, o vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė apie epidemiologinę situaciją sakė, kad sergamumo kritimas sustojo. Vis dėlto ji sakė, kad trečiąja banga to dar nevadintų.

Apie trečiosios pandemijos bangos užuomazgas Statistikos departamentas paskelbė pirmadienį.

„Panašu, kad pradedame trečiąją pandemijos bangą. Lietuvos trajektorija dviejų pandemijos rodiklių erdvėje apsigręžė ir sugrįžo į senas vėžes, kuriomis važiavo spalio mėnesį. Naujų paros atvejų skaičius nebemažėja, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis (procentas) auga. Šis dėsningumas vyksta jau visą savaitę, tačiau dabar nebekelia abejonių“, – teigiama pranešime spaudai.

Skaičiai ūgtelėjo

Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė sako, kad labiausiai nerimą kelia sustojęs teigiamų atvejų kritimas ir teigiamų tyrimų procento didėjimas. O ir tyrimų apimtys sumažėjusios.

Sergamumo kritimas yra sustojęs, naujų atvejų skaičius nebekrenta taip greitai, kaip buvome įpratę.

Šiuo metu sergamumo rodiklis yra 243 atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, prieš savaitę jis buvo didesnis, bet pažiūrėjus į septynių atvejų vidurkį tas rodiklis jau yra toks pats kaip prieš savaitę – 480 atvejų.

„Sergamumo kritimas yra sustojęs, naujų atvejų skaičius nebekrenta taip greitai, kaip buvome įpratę. Yra keletas svarbių žinių, ką reikėtų paminėti, ką reikėtų pasakyti. Tai teigiamų tyrimų procentas, kuris yra išaugęs – prieš savaitę mes turėjome 7,1 proc., o dabar turime 7,8 proc. Pačių tyrimų apimtys sumažėjusios.

VIDEO: Trečiosios koronaviruso bangos signalai: vyriausiosios epidemiologės komentarai

Todėl atsirado to neramumo, kad mūsų sergamumo ir teigiamų testų rodikliai, kurie yra pagrindiniai rodikliai kalbant apie karantino atlaisvinimo priemones, nebėra mažėjantys ir greičiausia neleidžia eiti į priekį, kalbant apie karantino režimo priemones“, – kalbėjo L.Ašoklienė pirmadienio trumpojoje spaudos konferencijoje.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Loreta Ašoklienė
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Loreta Ašoklienė

Auga mobilumas, ligoninėse dar stabilu

Be to, pradėjo judėti daugiau žmonės, visomis praeitos savaitės dienomis mobilumas buvo padidėjęs, praktiškai grįžo į prieškarantininį laikotarpį.

Daugiau teigiamų atvejų pasitaiko, kai testuojami asmenys su simptomais. Prieš savaitę būdavo apie 30 proc, net šiek tiek mažiau, tai dabar jau 37 proc. Profilaktinis testavimas yra sumažėjęs, anot L.Ašoklienės, norėtųsi, kad jis vyktų aktyviau ir intensyviau.

Situacija ligoninėse išlieka kol kas tokia pati, tik pirmadienio skaičiai tradiciškai šiek tiek didesni. Šio pirmadienio duomenimis, dabar yra hospitalizuoti 993 pacientai ligoninėse, prieš savaitę jų buvo 1083. Tačiau ligonių, kuriems reikia deguonie terapijos ar reanimacijos, šiek tiek sumažėjo.

Sauliaus Žiūros nuotr./COVID-19 skyrius Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje
Sauliaus Žiūros nuotr./COVID-19 skyrius Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje

Trečiąja banga dar nevadina

Vis dėlto L.Ašoklienė neskuba teigti, kad tai jau trečioji banga, esą apie tai kalbėti dar ankstoka.

„Yra signalų, kalbant apie simptominius atvejus, tarp jų nustatytų teigiamų atvejų dalį, kalbant apie mobilumo padidėjimą. Tai signalai, kurie neramina ir kuriuos reikia atidžiai stebėti. Kuo tai baigsis, sunku pasakyti. Ar tai jau iš karto mes kylame į trečią bangą, ar mums pavyks suvaldyti, kol kas anksti kalbėti. Situaciją reikia labai atidžiai stebėti“, – teigė vyriausioji epidemiologė.

Ar tai jau iš karto mes kylame į trečią bangą, ar mums pavyks suvaldyti, kol kas anksti kalbėti. Situaciją reikia labai atidžiai stebėti.

Ji priminė ir tam tikrus jau įvestus atlaisvinimus: „Atlaisvindami kai kurias verslo rūšis, nors, atrodo, nedaug, vis dėlto turėjome ir tokį nusiteikimą, kad negali būti, jog nebus jokio poveikio epidemiologinei situacijai. Akivaizdu, kad tai galimai gali būti susiję ir su ta situacija, kurią šiandien turime.“

L.Ašoklienės teigimu, sprendimus dėl karantino sąlygų atlaisvinimo priima Vyriausybė, tačiau pagal šios dienos situaciją itin didelių pokyčių nereikėtų tikėtis – situacija yra įtempta.

„Kol kas neįžengėme į kitą etapą, nepasiekėme tų 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir mūsų sergamumo rodiklis išlieka aukštesnis. Bet dėl visų priemonių svarstymai bus trečiadienį Vyriausybėje ir Vyriausybė apsispręs“, – teigė L.Ašoklienė.

Ir savivaldybėse, kuriose iki šiol situacija buvo itin gera, viskas keičiasi: 24 savivaldybėse atvejų skaičius pastarąją savaitę, daugiau nei 32 didėjo teigiamų testų dalis.

„Savivaldybės galėtų pasinaudoti galimybe ir testuoti profilaktiškai daugiau žmonių“, – teigė L.Ašoklienė, išskirdama, kad testuoti daugiau reikėtų ten, kur daugiau atvejų fiksuojama.

Vakcinų išskirti nenorėtų

Vyriausioji epidemiologė pakomentavo ir svarstymus dėl skirtingų vakcinų, kurie sklinda visuomenėje.

„Dėl „AstraZeneca“ vakcinos yra signalų, kad žmonės jos atsisako, tačiau vis dėlto tikslas yra paskiepyti kuo daugiau žmonių ir vertinti, kad viena vakcina geresnė, kita blogesnė, yra toks, nežinau... Jeigu žmogus turi teisė ir galimybę pasiskiepyti, jis turėtų tą padaryti. O įstaiga turėtų skiepyti ta vakcina, kurią tuo metu turi. Dėl to, ar žmogus gali rinktis kitą vakciną, matyt, priklausys nuo situacijos, kokia yra įstaigoje – jeigu įstaiga turi keletą vakcinų, gal ir galėtų, bet jeigu ji turi tik vienos rūšies vakciną, situacija yra tokia, kokia yra“, – teigė L.Ašoklienė.

„Scanpix“ nuotr./Vakcinos nuo COVID-19
„Scanpix“ nuotr./Vakcinos nuo COVID-19

Jos teigimu, visos ES registruotos vakcinos yra praėjusios visus tyrimus, patvirtintos, kaip efektyvios ir saugios vakcinos, galimos naudoti, jų pašaliniai reiškiniai nėra dažnesni, nei nurodyta informaciniame vakcinos lapelyje.

„Kad „AstraZeneca“ yra mažiau efektyvi, toks teiginys yra labai neatsakingas, nėra tokių duomenų, kad ji mažiau efektyvi. Ji tiesiog kitokios rūšies vakcina, ji lygiai taip pat efektyvi ir sukelia imunitetą paskiepytiems žmonėms“, – teigė L.Ašoklienė.

Ji nekomentavo kitų šalių pasirinkimo skiepyti tik jaunesnius žmones šia vakcina, esą Lietuva yra pasirinkusi skiepyti pagal vakcinos aprašą, kad galima skiepyti vyresnius nei 18 metų asmenis.

Specialistai kol kas atsargesni

Mokslininkai kol kas neskuba teigti, kad išties jau turime trečią COVID-19 bangą.

Prie Vyriausybės sudarytos patariamosios tarybos nario, „Euromonitor International“ duomenų mokslininko Vytauto Zemlio-Balevičiaus vertinimu, tam, kad galėtume teigti, jog prasidėjo trečioji banga, reikia daugiau analizės.

„Ką reiškia prasideda trečia banga? Yra kilimas. Aš manyčiau, kad teisinga sakyti, kad kažkas prasideda. Ar tai yra trečioji banga, kurią mes galim suvaldyti? Kai pasakai, gali daryti sprendimus. Tai nereiškia, kad trečia banga bus. Kad prasideda kilimas, tą duomenys rodo“, – 15min komentavo jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vaidotas Zemlys-Balevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vaidotas Zemlys-Balevičius

Tos pačios ekspertų tarybos narė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė Ramunė Kalėdienė COVID-19 atvejų dinamikos bent kol kas taip pat nedrįso vadinti trečiąja banga.

„Tikriausiai yra neigiama tendencija, bet kalbėti apie trečią bangą aš tikrai kol kas nedrįsčiau. Tai yra labai rimtas reikalas. Mums reikėtų žiūrėti dar ir į keturiolikos dienų naujų atvejų skaičių 100 tūkst. gyventojų, tikintis, kad tai – laikini svyravimai“, – 15min sakė ji.

Ramunė Kaledienė
Ramunė Kaledienė

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) BNS teigė, kad stebimas tam tikrų rodiklių svyravimas yra antrosios koronaviruso bangos tęsinys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis