Interviu BNS ji teigė, kad riboti renginių dalyvių skaičių buvo siūloma nuolat, tačiau galutiniams sprendimams įtakos turėjo ir socialiniai bei ekonominiai motyvai.
„Tokia pati svarbiausia priemonė, kurią galbūt buvo galima šiek tiek anksčiau svarstyti, tai – susibūrimų ribojimas. Nes mes turėjome pakankamai griežtai ribotus renginius pirmojo karantino metu ir po to tie reikalavimai laisvėjo. Tą mes ne kartą esam siūlę, kad renginius, susibūrimus reikia riboti“, – sakė L.Ašoklienė.
„Ar galėjo būti kažkas anksčiau padaryta? Na, žinoma, mes turėjome ir tokią neeilinę situaciją – rinkimus, kas galbūt šiek tiek turėjo įtakos tokiam vėlesniam sprendimų priėmimui. Tačiau vienareikšmiškai teigti, kad tai yra ta priežastis, būtų neteisinga“, – pridūrė specialistė.
Vyriausiosios šalies epidemiologės teigimu, tikimasi, kad per artimiausias tris savaites karantinas pristabdys koronaviruso plitimą.
Jei situacija negerėtų, L.Ašoklienės teigimu, reikėtų griežtinti priemonių laikymosi kontrolę.
– Lietuvoje kasdien nustatoma vis daugiau naujų užsikrėtusiųjų koronavirusu. Kokia šiuo metu, jūsų nuomone, yra viruso plitimo situacija Lietuvoje?
– Dabartinė COVID-19 ligos epidemiologinė situacija Lietuvoje yra nepalanki ir gana sudėtinga. Staigus sergamumo pakilimas paskutinėmis savaitėmis lėmė padidėjusią hospitalizaciją ir sveikatos sektoriaus apkrovą, ypač dėl covidinių lovų užimtumo. Taip pat registruojami ir mirties atvejai, kas rodo pačios situacijos sudėtingumą. Žinoma, didžiausias rūpestis, kad stebime ligos protrūkius, kurie plinta slaugos ir globos, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, nes būtent čia yra daugiausia rizikos grupės asmenų.
– Kas galėjo lemti tokį staigų atvejų šuolį?
– Tokio kilimo, matyt, buvo galima tikėtis, nes, pagal kitų šalių patirtį, mes matome, kad situacija blogėja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Didžiausias rūpestis, kad stebime ligos protrūkius, kurie plinta slaugos ir globos, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, nes būtent čia yra daugiausia rizikos grupės asmenų.
Na, tas toks atsipalaidavimo laikotarpis vasarą leido virusui kauptis, jis niekur nebuvo dingęs. Ribojimo priemonių nesilaikymas, infekcijų kontrolės, matyt, neužtikrinimas, taip pat pačių asmenų elgsena lėmė, kad šiandien turime išplitusį virusą ir nepalankią situaciją.
– Sakote, kad galima buvo tikėtis tokio plitimo. Ar nebuvo tada galima griežtesnių priemonių anksčiau įvesti, užbėgant tokiam sparčiam plitimui už akių?
– Tai reikėtų vertinti atsargiai, nes juk visą laiką buvo sakoma žmonėms, kaip reikia elgtis, prevencinės priemonės niekur nebuvo dingusios, visą laiką buvo kartojama, kad svarbus yra saugus atstumas, rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketas, asmens apsaugos priemonių naudojimas, žinoma, kontaktų vengimas.
Tačiau tokia pati svarbiausia priemonė, kurią galbūt buvo galima šiek tiek anksčiau svarstyti, tai – susibūrimų ribojimas. Nes mes turėjome gana griežtai ribotus renginius pirmojo karantino metu ir po to tie reikalavimai laisvėjo. Tą mes ne kartą esam siūlę, kad renginius, susibūrimus reikia riboti.
– Ar matote daugiau priemonių, kurių buvo galima anksčiau imtis, siekiant užkirsti kelią virusui plisti?
– Manau, kad daug priemonių buvo taikoma ir iki šiol. Buvo nuolat kartojama, primenama žmonėms, ko ir kaip reikia laikytis, kaip elgtis. Ar tokios griežtos priemonės dabar yra savalaikės? Sunku pasakyti. Norėjosi tikėtis, kad mums iš viso nereikės nacionalinio karantino ir galėsime suvaldyti situaciją, tačiau matome, kad ji blogėja ir tų priemonių reikia imtis.
Ta situacija Lietuvos ilgą laiką buvo pakankamai gera. Ir dabar, pasižiūrėjus į Europos situaciją, už mus mažesni sergamumo rodikliai yra dešimtyje ar vienuolikoje šalių. Tik to kilimo tendencija yra neraminanti ir ją norisi stabilizuoti bei pasiekti susirgimų skaičiaus mažėjimą.
Mano nuomone, tos karantino priemonės, kurios priimtos dėl renginių, dėl viešojo maitinimo įstaigų, dėl ugdymo įstaigų, tikrai yra labai svarbios ir reikšmingos. Kaip pačią kraštutinę priemonę, kurią įvardija Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, rekomenduojama taikyti likimo namuose strategiją, panašu, kad mes link to ir einam – raginame žmones kuo mažiau bendrauti, kuo mažiau susibūrimų, kontaktų, kas padėtų suvaldyti plitimą.
Norėjosi tikėtis, kad mums iš viso nereikės nacionalinio karantino ir galėsime suvaldyti situaciją, tačiau matome, kad ji blogėja ir tų priemonių reikia imtis.
Ar galėjo būti kažkas anksčiau padaryta? Na, žinoma, mes turėjome ir tokią neeilinę situaciją – rinkimus, kas galbūt šiek tiek turėjo įtakos tokiam vėlesniam sprendimų priėmimui. Tačiau vienareikšmiškai teigti, kad tai yra ta priežastis, būtų neteisinga.
– Dar neseniai buvo kalbama tik apie lokalius karantinus savivaldybėse, o jau visai netrukus turėsime nacionalinį. Kodėl buvo nuspręsta nebetaikyti priemonių lokaliai?
– Dėl paties sprendimo – tai jį priima Vyriausybė. Aš to komentuoti per daug nenorėčiau, bet logiška turbūt, kad kai turime daugiau nei pusę savivaldybių raudonojoje zonoje, kur reikalingas karantinas, tai geriau taisykles nustatyti visai šaliai vienodas.
– Kaip manote, ar pats karantinas nacionaliniu mastu yra įvestas laiku? Ar nėra vėluojama su šia priemone – galbūt ją pritaikius anksčiau būtume galėję išvengti tokio sergamumo, kokį turime dabar?
– Buvo tikimasi, kad pavyks situaciją valdyti su lokaliais karantinais, nuo ko ir buvo pradėta. Norėjosi tikėtis, kad tas virusas neišplis taip sparčiai.
Tačiau tai kraštutinės priemonės ir aš esu linkusi tikėti, kad esamos priemonės per tris savaites duos efektą, juk negali uždaryti mėnesių mėnesiais žmonių.
– Žiūrint į ateitį, ar yra numatyta, ko dar būtų galima imtis, jei karantinas nepadėtų?
– Visų pirma, su karantino priemonėmis nereikia tikėtis kažko labai greito, tam tikrai reikės kelių savaičių.
Mano įsitikinimu, tos priemonės veiks, jei bus jų laikomasi. Jei bus nesilaikoma, manau, turėtų būti griežtesnė laikymosi kontrolė. Taip pat – griežtesnis bendravimo ribojimas, pavyzdžiui, nebūtinųjų paslaugų griežtesnis ribojimas. Jau minėjau Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendaciją taikyti likimo namuose strategiją, tai toliau link to ir būtų galima eiti.
Tačiau tai kraštutinės priemonės ir aš esu linkusi tikėti, kad esamos priemonės per tris savaites duos efektą, juk negali uždaryti mėnesių mėnesiais žmonių.
Kitų šalių patirtis rodo, kad apribojus renginius, susibūrimus, kontaktų skaičių ta situacija gerėja. Tačiau ne tik nuo sprendimų viskas priklauso, bet ir nuo žmonių, kaip jie tų reikalavimų laikysis.
– Minite likimo namuose strategiją, ar tai reiškia, kad galėtų būti įvedama ir komendanto valanda?
– Kitos šalys tą yra įsivedusios, bet ar Lietuvoje tai yra priimtinas sprendimas, aš abejoju. Čia turėtų Vyriausybė ir Seimas dėl tokių dalykų apsispręsti.
– Prezidentas Gitanas Nausėda inicijavo sveikatos ekspertų tarybos steigimą. Kaip vertinate tokią iniciatyvą?
– Tai politinis klausimas, nežinau, ar aš į jį turėčiau atsakinėti. Manau, kad ekspertų sutelkimas – kuo daugiau nuomonių, kuo daugiau patarimų – visuomet yra gerai.
– O su kokiais ekspertais ministerija konsultuojasi?
– Yra Vyriausybėje sudaryta ekspertų darbo grupė, kurioje yra daug ekspertų. Dalis jų dalyvauja ir prezidento suburtoje taryboje. Bet kuris sprendimas, naujovė, visų pirma, keliauja į mokslininkų ekspertų grupę. Iš jos taip pat gaunami pasiūlymai dėl naujovių, dėl testavimo apimčių. Na, tai yra ta pagrindinė konsultacinė grupė, su kuria yra tariamasi.
– Ar skelbti nacionalinį karantiną būtent šie ekspertai ir pasiūlė?
– Tai yra bendras Vyriausybės sprendimas, atsižvelgiant į įvarius siūlymus ir nepalankią situaciją.
– O kokias rekomendacijas jūs, kaip vyriausioji šalies epidemiologė, siūlėte?
– Nėra tokių vienasmeniškų siūlymų, taip turbūt ir negali būti, kad aš asmeniškai kažkokias priemones siūlau. Priemonės yra siūlomos bendrai, įvertinus visas nuomones, atsižvelgiant į socialinius ar ekonominius aspektus. Problema kartais turbūt yra ta, kad mūsų, epidemiologų, nuomonė dažnai yra griežtesnė.
– Bet juk yra kažkokie vertinimai, nuomonės, kurias jūs pati išsakėte?
– Vienas iš paskutinių, tai dėl renginių ribojimo ir sporto renginių be žiūrovų. Sveikatos apsaugos ministerija teikė tokį siūlymą Vyriausybei, kad būtent sporto renginiai vyktų be žiūrovų, bet, įvertinus kitus siūlymus, buvo rasti kiti sprendimai. Mes labai seniai sakėme, kad susibūrimus ir renginius reikėtų labiau riboti.
– Kada apie tai pradėjote kalbėti?
– Dėl renginių mes visą laiką laikėmės nuomonės, kad jie turi būti ribojami. Tos renginių apimtys visą laiką buvo svarbios, siekiant sumažinti masiškumą. Tai buvo nuolatinė mūsų pozicija, aš net negaliu įvardinti, kada tai galėjo būti.
Kitas dalykas, kai išeidinėjome iš karantino, tai taip pat norėjosi, kad būtų griežtesnė ta kontrolė ir būtų ribojamas asmenų skaičius. Buvo mūsų toks nepritarimas iš epidemiologinės pusės, kad negalima jų atlaisvinti visa apimtimi.
Mano nuomone, dėl dalyvių skaičiaus turėjo išlikti bent minimalūs reikalavimai.
– Kokiomis prognozėmis dėl viruso plitimo remiasi ministerija?
– Bent kartą per mėnesį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras skelbia savo prognozes kiekvienai šaliai. Tai – vienas iš šaltinių. Kitas šaltinis – turime mokslininkų pateiktas prognozes, modeliavimus.
Pagal optimistinį scenarijų, ligos plitimo piką pasiektume esant 1,2 tūkst. naujų susirgimų, o pagal pesimistinį – esant 2 tūkst. naujų atvejų, tačiau viskas priklausys nuo to, kaip žmonės laikysis karantino ribojimų
– Kas tie mokslininkai?
– Kalbant bent jau apie paskutiniuosius modeliavimus, tai aš mačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pateiktą informaciją. Pirmojo karantino metu turėjome Vilniaus universiteto mokslininkų pateiktą modeliavimą.
– Kokios jų prognozės?
– Pagal optimistinį scenarijų, ligos plitimo piką pasiektume esant 1,2 tūkst. naujų susirgimų, o pagal pesimistinį – esant 2 tūkst. naujų atvejų, tačiau viskas priklausys nuo to, kaip žmonės laikysis karantino ribojimų. Be to, svarbu pabrėžti, kad modeliavimas ne visuomet išsipildo.
– Anksčiau žiniasklaidai gana dažnai komentuodavote viruso plitimo situaciją šalyje, tačiau dabar jūsų taip dažnai nebematome, kodėl?
– Turbūt ne man tai klausimas. Visuomet stengiuosi komentuoti, jei yra poreikis. Manau, kad pačios situacijos pristatymas, jis yra labai plačiai nužvelgiamas Sveikatos apsaugos ministerijoje. Turbūt nėra didelio skirtumo, kas ją pristatys, svarbiausia, kad ji būtų pristatyta visuomenei.
Ministras turi pačią naujausią ir visus sektorius apimančią informaciją. Ta informacija, kuri galėtų būti iš mano pusės pristatoma, yra pateikiama ministrui ir jis apžvelgia visas situacijas, sprendimus, manau, kad tai yra teisinga.
– Ačiū už pokalbį.
***
Vyriausybė trečiadienį nusprendė nuo šeštadienio trims savaitėms Lietuvoje įvesti karantiną, siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą.
Vyriausybės priimtu nutarimu, karantinas įsigalioja lapkričio 7 dieną ir tęsis iki lapkričio 28-osios imtinai.
Iš viso Lietuvoje COVID-19 nustatyta 18 tūkst. 92 asmenims, 12 tūkst. 765 – tebeserga, 5082 – pasveiko.
Nuo COVID-19 iš viso mirė 182 žmonės. Dėl kitų priežasčių mirė 63 užsikrėtusieji.