L.Ašoklienė sakė, kad modeliai dėl sergamumo piko Lietuvoje dar kuriami.
„Prognozės yra sudėtingas dalykas, tam yra kuriami matematiniai modeliai. Kada pasieksime piką – vienas iš kintamųjų, kaip mums sekasi valdyti pačią epidemiją. Labai didele dalimi pikas priklausys nuo mūsų pačių, kaip laikysimės karantino, ribojimo priemonių“, – sakė ji.
Anot jos, tokios griežtos priemonės dėl ligos Lietuvoje yra taikomos pirmą kartą.
„Pagal skirtingus modelius kai kurie mokslininkai sako, kad mes turėsime pakankamai didelį plitimą artimiausias dvi savaites, kai kurie modeliai teigia, kad mes turėsime piką 10-ąją epidemijos savaitę, tai yra skaičiuojant nuo pirmo nustatyto ligos atvejo. Tai galėtų būti balandžio pabaiga, gegužės pradžia“, – sakė ji.
Aurelijus Veryga pirmadienį sakė, kad, atsargiai vertinant, sergamumo kreivė plokštėja. Ministras tai grindė tuo, kad mažėja sergančiųjų procentas 100 ištirtų gyventojų. Ar taip yra?
„Kuo kreivė plokštesnė, tuo situacija lengviau valdoma. Šiuo metu teigti, kad ji plokštėjanti ar ji stipriai suvaldyta, reikėtų atsargiai. Keletas artimiausių savaičių parodys, kokia ji pas mus“, – kalbėjo epidemiologė. Tuomet, anot jos, bus galima įvertinti taikytas priemones.
L.Ašoklienė kelis kartus spaudos konferencijoje pakartojo, kad griežtos priemonės, norint suvaldyti ligos plitimą, tiesiog būtinos.
Testų atsakymų tenka laukti net kelias dienas
Žmonės skundžiasi, kad tyrimų atsakymai pastaruoju metu vėluoja. Epidemiologė su tuo sutiko, sakė, kad tai kartais užtrunka ir keletą dienų. Anot jos, taip nutiko išplėtus tiriamų žmonių ratą.
„Yra šioks toks vėlavimas ypač toms grupėms, kurie sveiki“, – sakė ji.
Pasak L.Ašoklienė, pirmiau tyrimai atliekami hospitalizuotiems asmenims. Ji priminė, kad tyrimus neseniai pradėjo atlikti daugiau laboratorijų – šioms kol kas tai yra pirmosios dienos, ji ramino, kad vėliau situacija pagerės.
Ar reikia dezinfekuoti gatves? Vilniaus miesto savivaldybė jau skelbė tai daranti.
Vyriausioji epidemiologė sakė, kad tokių rekomendacijų nėra, savivaldybės gali elgtis kaip tinkamos. Svarbiausia, anot jos, yra vengti kontaktų.
Susirgusiojo pasveikimui, anot jos, reikia laiko, o sergantis ilgai išskiria virusą – tai užtrunka net keletą savaičių, jei ligos eiga sunki, tai gali užtrukti ir ilgiau. Kiek laiko konkrečiai sergama koronaviruso sukelta liga, pasakyti sunku.
20 proc. pacientų – rizikos grupėje dėl amžiaus
Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje 1 pacientas yra reanimacijoje, 18 asmenų gydomi deguonies kaukėmis. Visi jie laikomi sunkiais pacientais.
Serga keletas vaikų. Anot jos, iš sergančiųjų 3 proc. yra vaikai, apie 20 proc. yra vyresni kaip 60 metų. Kiti asmenys yra jauni, darbingi žmonės.
„Natūralu, kad dauguma susirgusiųjų grįžę į Lietuvą iš užsienio“, – kalbėjo ji.
Pasak jos, esminio skirtumo tarp lyčių nėra.
Pagrindinės rizikos grupės: asmenys virš 60 amžiaus ir asmenys, turintys lėtinių ligų. Dar rizikos grupėje medikai, nes jiems tenka daug kontaktuoti su sergančiais.
Šiuo metu virusas nustatytas 64 medikams, tai yra 12 proc. visų susirgusiųjų.
Iš viso izoliuoti yra 263 medikai.
Ar antrą kartą užsikrėtus koronavirusu ligos eiga bus sunkesnė?
L.Ašoklienė sakė, jog yra duomenų apie pavienius, retus pakartotinio užsikrėtimo atvejus.
„Teigti, kad liga bus sunkesnė... Mes tiesiog neturime duomenų tokių“, – patikino epidemiologė.
Ji sakė, kad Ukmergės situacija yra sudėtinga. „Ji yra atidžiai stebima“, – sakė L.Ašoklienė. Ukmergėje, naujausiais duomenimis, yra nustatyti 43 koronaviruso atvejai, 4 žmonės mirė, nustatyta daugiau kaip 370 sąlytį turėjusių asmenų.
Lietuvoje antradienį nustatyti dar 42 nauji koronaviruso atvejai, bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 533, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.