Z.Balčyčiui tenka 41 proc. visų kandidatų išlaidų. Vien televizijos reklamos laikas vertinamas 2,33 mln. litų, nors įstatymų nustatyta riba yra 1,33 mln. litų. Specialistai aiškinasi, kokios nuolaidos buvo taikomos kandidatui. Taip pat teigiama, kad Z.Balčytis galėjo pasinaudoti savo kaip kandidato į Europos parlamentą privilegija ir dalį reklamos finansuoti iš partijos kandidatų sąrašo sąskaitos.
Pinigų nepagailėjo
Nerimą kelia tai, kad Z.Balčytis iki pirmojo turo balsavimo dienos rinkimams yra išleidęs 2,83 mln. litų, o leidžiama suma yra 2,6 mln. litų. Iš jų televizijai yra išleista 2,33 mln. litų. Leidžiama riba yra 1,33 mln. litų.
Viena iš priežasčių, kodėl Seimas ėmėsi riboti kandidatų išlaidas, buvo noras apsisaugoti nuo situacijų, kai rinkėjai tiesiog nuperkami didžiuliu reklamos srautu. Norėta, kad konkuruotų ne pinigai, o idėjos.
Rinkimus stebinčios visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovas Tadas Langaitis 15min.lt teigė, kad dėl Z.Balčyčio rinkiminės kampanijos finansavimo kyla rimtų klausimų. „Nerimą kelia tai, kad Z.Balčytis iki pirmojo turo balsavimo dienos rinkimams yra išleidęs 2,83 mln. litų, o leidžiama suma yra 2,6 mln. litų. Iš jų televizijai yra išleista 2,33 mln. litų. Leidžiama riba yra 1,33 mln. litų. Tai beveik dvigubas atotrūkis nuo maksimalios įstatymu leidžiamos ribos“, – vardijo jis.
VRK šį skaičių pateikė žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT. Kainos nurodytos be taikomų nuolaidų. „Tai kainos, kurios viešai pateiktos pačių žiniasklaidos kanalų. Visos informacijos neturime, tačiau, VRK duomenimis, didžiausia LRT ir LNK kanalų nuolaida yra 33 proc. Jei tokia maksimali nuolaida būtų pritaikyta visiems Z.Balčyčio klipams, tai suma vis tiek siektų 1,56 mln. litų. Tai daugiau, nei leistina 1,33 mln. litų riba“, – sakė T.Langaitis.
Neleidžia pirkti rinkimų
Pasak jo, leistinų išlaidų viršijimas yra šiurkštus rinkimų pažeidimas: „Tai kelia nerimą. Iš visų kandidatų į prezidentus Z.Balčytis pirmame ture yra jau išleidęs 41 proc. visų kandidatų TNS LT matomų išlaidų“, – dėstė pašnekovas.
Toliau rikiuojasi Artūras Paulauskas su 26 proc., Bronis Ropė su 14 proc., Dalia Grybauskaitė su 6 proc. ir Artūras Zuokas su 5 proc. išlaidų. Mažiausiai rinkimams išleido nepriklausomas kandidatas Naglis Puteikis.
T.Langaitis prisiminė ir A.Paulausko rinkiminę kampaniją, kurios metu pavėluota į kandidato sąskaitą pervesti lėšas. „Vienos politinei kampanijai skirtos sąskaitos esmė ir yra kontroliuoti politinės reklamos išlaidas. Kai sąskaitoje nėra pinigų, bet leidžiami milijonai į skolą, iš esmės ši tvarka apeinama. Rinkimų sąskaita savo funkcijos neatlieka“, – nurodė T.Langaitis.
Įstatymą apeiti nesunku
Labai nenoriu tikėti, kad Z.Balčyčio rinkimų štabas sąmoningai perlipa išlaidų ribą. VRK laukia rinkiminės ataskaitos, kad galėtų pateikti savo vertinimą, bet praėjus mėnesiui po rinkimų tai jau niekam nebus įdomu, – sakė T.Langaitis.
„Baltųjų pirštinių“ atstovas neslėpė, kad būdų apeiti įstatymą yra daug. Pavyzdžiui, visada galima pritaikyti itin dideles nuolaidas kartu susitariant dėl ateities reklamos sutarčių.
„Labai nenoriu tikėti, kad Z.Balčyčio rinkimų štabas sąmoningai perlipa išlaidų ribą. VRK laukia rinkiminės ataskaitos, kad galėtų pateikti savo vertinimą, bet praėjus mėnesiui po rinkimų tai jau niekam nebus įdomu. Kažkam gali būti skirta administracinė nuobauda, bet kas iš to?“, – klausė T.Langaitis.
Paklaustas, ar iš viso verta reguliuoti kandidatų išlaidas, jie teigė, kad tokie ribojimai yra sveikas dalykas: „Tai neleidžia kapitalui dominuoti rinkimuose. Galima pažvelgti į Ukrainą, kur politikams labai sunku nutraukti bambagyslę su stambiaisiais verslininkais. Didelėje šalyje rinkimų kampanijos išlaidos yra didelės ir be pinigų konkuruoti yra visiškai neįmanoma. Būtent todėl ir dabar kandidatai į prezidentus yra stambūs verslininkai arba jų remiami.
Lietuva nėra didelė šalis ir tokios situacijos galime išvengti. Galime sekti Švedijos ar kitų Skandinavijos šalių pavyzdžiu, kur politinė sistema yra finansuojama iš piliečių kišenės. Žingsnis ta linkme yra rinkiminių kampanijų finansavimo ribojimai. Kelia rūpestį, kad šių taisyklių nesilaikoma“, – dėstė jis.
Varguoliams rinkimuose vietos nėra
„Baltųjų pirštinių“ vadovas sakė, kad galima kelti klausimą, ar patys limitai yra teisingi. „Mano nuomone, jie būtini, tačiau turi atitikti sveiką protą. Matome, kad kai kurie nepriklausomi kandidatai šiuo metu turi labai mažai galimybių sutelkti finansus. Politinės partijos turi gerokai didesnes galimybes“, – nurodė T.Langaitis.
Pasak jo, VRK turi įgaliojimus nušalinti kandidatą nuo rinkimų, jei vyksta šiurkštūs įstatymų pažeidimai, tačiau šia teise iki šiol niekada nebuvo pasinaudota. Kai prezidento rinkimuose liko du kandidatai, tokių sprendimų būtų sunku tikėtis, tačiau matant riziką, reikėtų imtis veiksmų ir skubiai gauti visas ataskaitas.
„Mes matome, kad šiuo metu vienas iš kandidatų yra ant įstatymų pažeidimų ribos. Po to, kai sekmadienį VRK patvirtino pirmojo turo rezultatus, kandidatai gavo leidimą savo išlaidas padidinti dar 25 proc., tačiau nėra aišku, ar įstatymas jau nebuvo pažeistas“, – sakė T.Langaitis.
Ėmė aiškintis
Kalbiname televizijas. Parašėme raštą Z.Balčyčiui. Jis teigia, kad sumos nėra viršytos. Na, bet žvelgiant į stebėsenos rezultatus, tai tikrai atrodo, kad riba labai priartėjus, – sakė Z.Vaigauskas.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas 15min.lt teigė, kad kaip tik šiuo metu bandoma išsiaiškinti, kiek tiksliai lėšų reklamai panaudojo Z.Balčytis: „Šiuo metu kaip tik ir užsiimame šiuo klausimu. Kalbiname televizijas. Parašėme raštą Z.Balčyčiui. Jis teigia, kad sumos nėra viršytos. Ataskaitos, kurias gauname iš televizijų, kol kas taip pat rodo, kad suma nebuvo viršyta. Na, bet žvelgiant į stebėsenos rezultatus, tai tikrai atrodo, kad riba labai priartėjus.“
Z.Vaigauskas sakė, kad VRK dar turi atsirinkti, ar nėra suplaktos dvi rinkimų kampanijos. „Z.Balčytis yra ne tik prezidento, bet ir Europos parlamento rinkimų kandidatas. Gali būti, kad įmonę, kuri stebi, visus atvejus, kai jis pasirodo televizijos ekrane, sudėjo į vieną krūvą“, – nurodė komisijos vadovas.
Jis pripažino, kad iš šalies žvelgiant sunku atskirti, kada Z.Balčytis reklamuojasi kaip kandidatas į prezidentus, o kada kaip socialdemokratų vedlys į Europos parlamentą. „Paprastai siūlome, kad patys reklamuotojai atskirtų, kam jie priskiria kokias sumas. Yra dvi atskiros sąskaitos. Viena yra Z.Balčyčio, kita – partijos kandidatų sąrašo. Šiuos klausimus sužiūrėti turi patys iždininkai“, – paaiškino Z.Vaigauskas.
Pasak jo, reklamą, kur yra tik Z.Balčytis, priskirti Europos parlamento rinkimams netinka. „Mes turime sekti, kad tokių dalykų nebūtų. Kol kas patikrinimų nesame pradėję daryti. Kai juos atliksime, pamatysime, ką turime“, – sakė komisijos vadovas.
D.Grybauskaitei pinigus taupo postas
Prezidentas, dėl užimamo posto, neišvengiamai turi tam tikrą privalumą. Įprastinė prezidento veikla ir jos atspindėjimas žiniasklaidos priemonėse Lietuvoje nėra laikoma politine reklama, – paaiškino Z.Vaigauskas.
Nors prezidentė Dalia Grybauskaitė rinkimams išleido gerokai mažiau, ji televizijos ekranuose ir portalų puslapiuose matome ne rečiau nei Z.Balčytis. Z.Vaigauskas sutiko, kad prezidentės postas neišvengiamai reiškia papildomą dėmesį.
„Matome, kad tikra D.Grybauskaitės rinkimų kampanija startuoja šią savaitę. Atsirado daugiau apmokamos politinės reklamos. Prezidentas, dėl užimamo posto, neišvengiamai turi tam tikrą privalumą. Pati patikimiausia politinė reklama yra daugelio rinkėjų teigiamai vertinamas prezidento darbas. Kita vertus, jei kandidatas per kadenciją padarė dalykų, kurie rinkėjams nepatiko, tai gali būti ir našta“, – minėjo pašnekovas.
Z.Vaigauskas nurodė, kad švedai net siūlo kandidatams, kurie jau užima siekiamą postą, pasisakymams skirti dvigubai daugiau laiko, nes tokie kandidatai turi papasakoti ne tik, ką jie padarys, bet ir paaiškinti, ką jau padarė arba kodėl nepadarė.
„Įprastinė prezidento veikla ir jos atspindėjimas žiniasklaidos priemonėse Lietuvoje nėra laikoma politine reklama. Negaliu pasakyti, kad ekranai mirga prezidentės atvaizdu nuslopinant kitus kandidatus“, – sakė VRK vadovas.
Rinkėjams po litą
Paklaustas, ar šiuo metu galiojantys finansiniai limitai pasirinkti protingai, Z.Vaigauskas pasirėmė Europos šalių praktika: „Prie Europos Tarybos veikia Venecijos komisija. Jos šūkis: „Į demokratiją per teisę!” Ji rekomenduoja, kad finansavimo limitai būtų pakankamai dideli ir nevaržytų kandidatų galimybės atskleisti savo programų.“
Anot pirmininko, mažos politinės partijos ar nepriklausomi kandidatai dažnai norėtų, kad išlaidų riba būtų žemesnė, tačiau taip kandidatai apribotų patys save. Jiems būtų sunkiau konkuruoti su žmonėmis, kurie jau yra valdžioje ir turi tribūną, iš kurios gali kalbėti.
„Pinigų suma, kuri šiuo metu yra nustatyta Seimo – vienas litas rinkėjui – yra priimtina. Kandidatai nėra labai varžomi, tačiau noras viską pasiekti tik pinigais yra ribojamas“, – sakė Z.Vaigauskas.
Reklama skolon
Iš kandidato, kuris lieka prie suskilusios geldos, skolas išreikalauti gali būti sunku. Jis skolą gali mokėti daugybę metų.
VRK vadovas negalėjo tiksliai atsakyti, ar dar liko klausimų dėl A.Paulausko rinkiminės kampanijos finansavimo.
„Dar neturime galimybės suvesti visų galų. Būna, kad kandidatai lieka skolingi ir vėliau vargsta, kol visas skolas išmoka. A.Paulauskas finansavimą gavo iš partijos, kiek mes matome. Jo balanso dar tiksliai pasakyti negaliu“, – nurodė Z.Vaigauskas.
Pasak jo, kandidatų skolos priklauso ir nuo reklamos pardavėjų. Dalis jų mielai paslaugas teikia skolon, tikėdamiesi, kad kandidatas taps prezidentu ir pinigai lengvai grįš. Tiesa, dabar televizijos kanalai pasimokę ir skolon reklamos nepardavinėja.
„Iš kandidato, kuris lieka prie suskilusios geldos, skolas išreikalauti gali būti sunku. Jis skolą gali mokėti daugybę metų. Kokius aštuonerius metus prasiskolinusių kandidatų nėra. Prieš dešimt metų ši problema buvo gerokai didesnė“, – sakė VRK vadovas.
Išleido tik milijoną
15min.lt pirmadienį bandė susisiekti su kandidatu Z.Balčyčiu, taip pat su jo štabo vadovu Juozu Bernatoniu. Klausimai buvo nusiųsti rinkimo štabo atstovei, artėjant darbo dienos pabaigai priminta, kad informacijos vis dar laukiame. tačiau atsakymų taip ir negavome. Antradienį 11 val. Z.Balčytis tiesiogiai atsakinės į 15min.lt skaitytojų klausimus.
TNS duomenimis, vien interneto portaluose D.Grybauskaitė minima penkis kartus dažniau nei Z.Balčytis. Panaši situacija ir TV eteryje, – rašome Z.Balčyčio štabo parengtame atsakyme.
Kitą dieną po publikacijos pasirodymo 15min.lt gavo Z.Balčyčio štabo atsakymus. Juose nurodyta, kad televizijos reklamoms buvo išleista 1.044 litų. Laiške abejojama VRK turimų duomenų objektyvumu ir keliamas klausimas, ar juose nėra užfiksuoti visi Z.Balčyčio pasirodymai televizijų kanaluose, net ir tie, už kuriuos nebuvo mokėta.
Taip pat pabrėžta, kad prezidentinė ir Europos parlamento kampanijos yra atskirtos. Visos išlaidos susijusios su Prezidento rinkimais yra apmokamos iš kandidato Z.Balčyčio rinkiminės sąskaitos. Visa reklama, kuri yra susijusi su EP rinkimais apmokama iš LSDP rinkiminės sąskaitos. „Europarlamentaro Z.Balčyčio“ rinkiminės kampanijos apskritai nėra.
Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad kandidatės D.Grybauskaitės štabo skundai dėl ribotų resursų reklamuotis neatitinka tikrovės. D.Grybauskaitė dėl užimamų pareigų turi galimybę itin daug nemokamai viešintis. „To paties TNS LT duomenimis, vien interneto portaluose D.Grybauskaitė minima penkis kartus dažniau nei Z.Balčytis. Panaši situacija ir TV eteryje“, – rašome atsakyme.
