Antradienį ryte pranešta apie 24 naujus užsikrėtimo COVID-19 atvejus, iš viso Lietuvoje jų užfiksuota jau 1350. Taip pat pranešama apie dar vieno paciento iš Klaipėdos hospiso mirtį – jis sirgo kitomis ligomis, o jo testas dėl koronaviruso buvo teigiamas. Šioje įstaigoje iš 38 pacientų net 33 užsikrėtė naujuoju virusu, taip pat užsikrėtimas nustatytas 11 darbuotojų.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas antradienį pranešė, kad dėl situacijos Klaipėdos hospise kreipėsi į prokuratūrą.
Blogiau nei Latvija, geriau nei Estija
Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė pateikė trumpą informaciją, kokia situacija dėl COVID-19 Europoje ir pasaulyje.
Jos teigimu, jau užregistruota daugiau nei 2,355 mln. užsikrėtimo atvejų visame pasaulyje. Europos Sąjungoje ir Didžiojoje Britanijoje susirgimų skaičius pasiekė beveik milijoną. Šiuo metu sudėtingiausia situacija yra JAV, po to seka Italija, Ispanija, Didžioji Britanija ir Belgija.
„Įdomu palyginti šalis tarpusavyje pagal sergamumo rodiklius: sergamumo rodiklis dabar yra didžiausias Liuksemburge, jis siekia 540 atvejų 100 tūkst. gyventojų, toliau seka Islandija, Ispanija, Belgija ir Airija. Pagal mirtingumą didžiausias rodiklis 100 tūkst. yra Airijoje – jis siekia 49, po to seka Ispanija, Italija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Palyginti Lietuvą su kitomis Baltijos šalimis, tai didžiausias sergamumo rodiklis yra fiksuotas Estijoje, kur jis siekia 115, Lietuvoje jis yra 47, o Latvijoje – 37 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Pagal mirties atvejus didžiausias mirtingumo rodiklis yra Estijoje, jis siekia tris 100 tūkst. gyventojų, absoliutus skaičius yra 40, Lietuvoje mes turime 37, mūsų rodiklis yra 1,3, o Latvijoje kol kas yra registruoti penki mirties atvejai ir mirtingumo rodiklis siekia 0,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų“, – sakė L.Ašoklienė.
Ji patikslino, kad Lietuvoje turime dar vieną mirties atvejį – tai jau 38 mirtis nuo COVID-19. Asmuo irgi iš Klaipėdos hospiso – jis mirė pirmadienį, priklausė rizikos grupei dėl amžiaus ir lydinčių susirgimų.
Ligoninėse hospitalizuoti 148 pacientai, iš kurių 18 yra reanimacijoje ir 11 iš jų reikalinga plaučių ventiliacija.
Pasveiko beveik 300 pacientų. Antrą kartą susirgusiųjų Lietuvoje kol kas nėra.
L.Ašoklienė nedrįso spėlioti, ar rudenį virusas vėl grįš. Esą tai pasakyti kol kas turima per mažai informacijos.
Pažeidimai hospise
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė teigė, kad antradienio duomenimis, Klaipėdos hospise patvirtintas užsikrėtimas naujuoju koronavirusu 33 pacientams, 11 darbuotojų.
„Ir, deja, užregistruotos dvi pacientų mirtys. Atliekant epidemiologinę diagnostiką, nustatyta, kad ši įstaiga turi leidimą-higienos pasą stacionariam palaikomajam gydymui ir slaugai vienam ligoniui, o gydomi buvo 38. Išvertus į suprantamą kalbą 37 pacientai buvo gydomi neteisėtai, nelegaliai ir taip pat norėčiau pasakyti, kad higienos paso neturėjimas reiškia, kad ši veikla nebuvo įvertinta visuomenės sveikatos specialistų ir jokio užtikrinimo, kad paslaugos teikiamos saugiai, nebuvo“, – pabrėžė R.Lingienė.
Jos teigimu, bloga naujiena yra ir ta, kad tebedirba darbuotojai, turėję sąlytį su užsikrėtusiais asmenimis, nors Klaipėdos NVSC darbuotojų nurodymu, visi asmenys, tarp jų ir hospiso darbuotojai, turi būti griežtoje izoliacijoje.
„Nematyti, kad kas keistųsi į gerąją pusę, nustatyti grubūs infekcijų kontrolės reikalavimų pažeidimai ir dėl šios priežasties Klaipėdos kolegos jau kreipėsi į Klaipėdos ekstremalių situacijų komisiją dėl jos sušaukimo, nes nesame užtikrinti, kad paslaugos pacientams teikiamos saugiai ir saugūs yra darbuotojai“, – kalbėjo R.Lingienė.
Išvertus į suprantamą kalbą 37 pacientai buvo gydomi neteisėtai, nelegaliai, – pabrėžė R.Lingienė
Ji taip pat patvirtino, kad ruošiamas kreipimasis į teisėsaugą dėl veiklos pažeidimų ir neteisėtos veiklos Klaipėdos hospise.
„Pasak Klaipėdos kolegų, Klaipėdos hospiso darbuotojai labai vangiai bendradarbiauja ir tik šiandien buvo gauti sąrašai, bet jie nepilni, trūksta kontaktų ir pan. Tačiau labai tikiuosi, kad jie supras, kokią riziką galėtų sukelti toks nebendradarbiavimas ir duomenys bus pateikti“, – teigė R.Lingienė.
Šios įstaigos darbuotojai teikė paslaugas ir pacientų namuose, tačiau su kiek jų turėta kontaktų, kol kas nėra nustatyta.
Iš „Vilnikos“ į Vilnių
Kalbėdama apie situaciją Nemenčinėje, kuri yra dar vienas koronaviruso židinys, R.Lingienė sakė, kad čia esančioje įmonėje nustatyti jau 87 užsikrėtimo atvejai, nustatyti apie 300 sąlytį turėjusių žmonių.
Epidemiologams tai geroji žinia, visiems kitiems – priklausomai nuo to, kokioje situacijoje esame, visi šie atvejai susiję su UAB „Vilnika“.
„Vienoje Vilniaus įmonėje susirgo du asmenys, kurie irgi turi sąlytį su UAB „Vilnika“. Šiuo metu atliekamas epidemiologinis tyrimas šių asmenų“, – teigė R.Lingienė.
Jau ištirtas 1381 Nemenčinės gyventojas, gauta 15 teigiamų tyrimų atsakymų. „Epidemiologams tai geroji žinia, visiems kitiems – priklausomai nuo to, kokioje situacijoje esame, visi šie atvejai susiję su UAB „Vilnika“. Tai reiškia, kad susirgo darbuotojų artimieji arba įmonės teritorijoje dirbantys asmenys. Pozityvus aspektas yra tas, kad Nemenčinės gyventojams, ištyrus beveik trečdalį jų, nepatvirtintas nė vienas nesusijęs atvejis. Vadinasi, židinys lokalizuojasi“, – kalbėjo R.Lingienė.
Jos teigimu, daugiau atvejų aplink Nemenčinę esančių socialinių paslaugų įstaigose nenustatyta. „Senevitoje“ yra du atvejai, nė vienas neturėjo kontaktų su pacientais. Dabar paimti visų darbuotojų tyrimai, jie bus kartojami po savaitės. Įstaigos kolektyvas savo iniciatyva nusprendė, kad neigiamus tyrimus gavęs darbuotojai savaitei liko slaugos įstaigoje kartu su globotiniais.
Antaviliuose, kur irgi veikia pensionatas, nenustatytas nė vienas užsikrėtimo atvejis, tik yra sąsajų tarp šios ir Nemenčinės „Senevitos“ darbuotojų, keli izoliuoti. Taip pat Antaviliuose ketinama patikrinti visus darbuotojus.
Anot R.Lingienės, visų pacientų testuoti nėra būtinybės, be to, tai daugiausia gulintys ligoniai, tad ir paimti mėginius būtų gana sudėtinga ir pavojinga kitiems, šalia esantiems pacientams.
Paklausta, kiek laiko Nemenčinei dar reikės gyventi tokiu režimu, kaip gyvenama dabar, R.Lingienė priminė A.Verygos žodžius, kad vienos savaitės nepakanka, teks greičiausiai režimą pratęsti. Tačiau džiugina, kad izoliacijos režimo pažeidimų nenustatoma.
Specialistė ramino visus, kurie kreipiasi dėl tyrimų paėmimų pažeidimų, esą tikrinama nuolat ir skundai dar nėra pasitvirtinę: „Jokių eilių nėra, būriavimosi nėra, žmonės atvyksta tvarkingai, dėvėdami apsaugos priemones.“
Ji pažadėjo, kad ilgiausiai dvi savaites užtruks patikrinti visas sveikatos priežiūros įstaigas, taip pat ir hospisus, ar jų darbuotojai nėra užsikrėtę naujuoju koronavirusu.
Gydymo įstaigoms pastabų turi
R.Lingienė taip pat pastebėjo, kad kiek tikrinta ligoninių, kitų sveikatos priežiūros įstaigų Vilniaus apskrityje, visoms joms turima pastabų ir praktiškai visur buvo nepasirengta infekcinių ligų protrūkiui.
„Daug pastabų dėl gydytojų komandų sudarymo, niekaip nesuprantama, kad pacientų srautai turi būti atskirti, kol nėra COVID-19 tyrimų rezultatų, su jais turi dirbti viena komanda. Kad ten, kur reikia, būtų suformuotos komandos, turėtų tinkamas apsaugos priemones, iki minimumo būtų sumažintas bendravimas tarp įstaigų darbuotojų“, – kalbėjo NVSC Vilniaus departamento vadovė.
Jos teigimu, tebevyksta vadinamosios penkiaminutės, darbuotojai kartu valgo. „Labai norėtųsi to supratimo, kad bent menkiausia klaida gali labai daug kainuoti ir net iki visos gydymo įstaigos iškritimo“, – kalbėjo R.Lingienė.
Vaikų darželių visiškai neatidarys
L.Ašoklienė patvirtino, kad svarstoma šiek tiek švelninti reikalavimus ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, jog jos galėtų priimti daugiau vaikų. Dėl leidimo dirbti didesnei daliai žmonių, kurie iki šiol negalėjo to daryti, jiems gali prireikti ir darželių vaikams.
Darželiai ir iki šiol galėjo iš dalies vykdyti veiklą, tarkim, priimti medikų vaikus. Dabar svarstoma dar šiek tiek šiuos galiojusius suvaržymus atlaisvinti, tačiau tai nereiškia, kad darželiai ims dirbti jau netrukus pilnu pajėgumu.
Vyriausioji epidemiologė neatmetė, kad pratęsus karantiną iki gegužės vidurio tai gali būti ne paskutinis pratęsimas – esą tik priemonės bus švelninamos.
