„Mūsų teismo teisėjų darbo krūviai turbūt yra patys didžiausi Lietuvoje, lyginant ne tik su Apeliaciniu teismu ar bendros kompetencijos apygardų teismais, ar mūsų pačių apygardų administraciniais teismais, net ir su apylinkių teismais“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė R.Piličiauskas.
Kaip skelbia LVAT, per penkerius metus teismo darbų apimtis išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 4004 bylų 2005-aisiais iki 8448 bylų 2009-aisiais, nors finansavimas nepadidėjo. Tačiau LVAT teisėjams esą pirmą kartą per pastaruosius 5 metus pirmąkart pavyko susitelkti ir išnagrinėti daugiau bylų nei buvo gauta (atitinkamai 8723 ir 8448).
Anot laikinojo LVAT pirmininko, vienas LVAT teisėjas iš 15 esančių per metus išnagrinėja vidutiniškai 582 bylas, tuo metu apygardos teismo teisėjas – 162 bylas.R.Piličiausko teigimu, bylų daugėjimo tendenciją lėmė tai, kad pagal Seimo sprendimą kompetencija dėl kai kurių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo iš policijos buvo perduota apylinkių teismams, kurių sprendimai skundžiami tiesiogiai LVAT. Tad padidėjo krūvis ir pastarajam, ir apylinkių teismams.
„Politikai turbūt nesitikėjo, kad priimti sprendimai pakeis teismų darbo krūvius, ir iš tiesų kompetencijos, funkcijos buvo perkeltos iš policijos teismas, bet nesekė logiškas ekonominis sprendimas, kad reikia ir finansuoti tas funkcijas. Teismai, mes, gauname pinigų mažiau, kaip ir visos institucijos, nepaisant to, kad bylų kiekis labai didėja ir praplėstas ratas“, – kalbėjo laikinasis LVAT pirmininkas.
Anot jo, administracinių teismų veiklos padaugėjo ir dėl to, kad juos pastaruoju metu užplūdo masiniai skundų srautai iš policijos pareigūnų, pensininkų, teisėjų. Žmonių skundai LVAT dažni, kadangi, kaip pripažino teisėjas, bylinėjimasis beveik nieko nekainuoja.
„Kai didesnis kiekis žmonių kreipiasi į teismą sąlygojami kažkokių valdžios sprendimų, Konstitucinio Teismo sprendimų, nuolatinės bangos užplūdę sukelia labai daug problemų, nes reikia tuos didžiulius srautus – 10 tūkst. vienu metu paduotų skundų – suvaldyti“, – sakė R.Piličiauskas.
Tiesa, LVAT vis dar nepavyko sutrumpinti bylų nagrinėjimo terminų. Esą tam, kad bylos būtų nagrinėjamos greičiau, reikia arba didinti teisėjų, teismo darbuotojų skaičių, arba perskirstyti kompetencijas tarp teismų.
Šiuo metu LVAT nagrinėja žmogaus ginčus su valstybe ir administracinių teisės pažeidimų bylas. R.Piličiauskas sako, kad pastarųjų turėtų imtis bendrosios kompetencijos teismai, kaip yra kai kuriose kitose šalyse. Anot jo, ruošiami tai numatantys įstatymų projektai.
„Yra Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, asmenys traukiami atsakomybėn, skiriamos didžiulės baudos, pagal savo esmę baudžiamojo poveikio priemonės taikomos, jos yra labai panašios į baudžiamąjį asmenų persekiojimą, netgi kai kurios baudos administracinių teisės pažeidimų tvarka skiriamos didesnės nei už sunkius nusikaltimus. Visiškai logiška ir tikslinga, kad tas bylas nagrinėtų tie teismai, kurie nagrinėja ir baudžiamąsias“, – kalbėjo jis.
R.Piličiauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad LVAT nagrinėjamos bylos darosi sudėtingesnės – esą pasitaiko sudėtingų Europos Sąjungos teisės taikymo atvejų, teisėjai turi mokytis anglų ir prancūzų kalbas, kad galėtų perskaityti neverčiamus į lietuvių kalbą Europos teisingumo teismo sprendimus.
Anot laikinojo LVAT pirmininko, vienas LVAT teisėjas iš 15 esančių per metus išnagrinėja vidutiniškai 582 bylas, tuo metu apygardos teismo teisėjas – 162 bylas.
