Toks sprendimas buvo priimtas pirmadienį vykusiame komisijos posėdyje.
Artūras Orlauskas: „Dabar yra tolerancijos agresija“
Prašymas įregistruoti 22 narių iniciatyvinę grupę VRK buvo pateiktas liepos viduryje. Jos lyderis Kauno miesto tarybos narys Gintautas Labanauskas pasiūlė rinkėjams referendume pritarti formuluotei, kad „bet kokia informacija, susijusi su homoseksualizmo propagavimu, visuomenės informavimo priemonėse būtų skelbiama tik po 22 valandos“.
Konstitucija: „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“
Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktoje išvadoje nurodyta, kad šiuo tekstu ribojamos vienos asmenų grupės teisės skleisti informaciją. Jungtinių Tautų Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija, tarptautinių teismų sprendimai tai laiko diskriminacija.
Lietuvos Konstitucija numato, kad „žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“.
Be to, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme minimos kitos valandos, nuo kurių galima transliuoti tam tikrą informaciją: pažymėtą indeksu N-14 – nuo 21 val., o indeksu S – nuo 23 val.
Teisininkų išvadas pristatęs Liberalų sąjūdžio deleguotas VRK narys Rokas Stabingis pažymėjo, kad „sprendimo tekstas ne visai atitinka Konstituciją ir įstatymus“, ir pasiūlė iniciatyvinei grupei pakoreguoti pasiūlytą formuluotę.
G.Labanauskas pareiškė sutinkantis pavėlinti laiką, nuo kurio būtų siūloma leisti transliuoti tam tikrą informaciją. „Likusios pastabos – subjektyvios, perteklinės, – tvirtino jis. – Mūsų grupės narių nuomone, nepažeidžiame jokio įstatymo, jokio teisės akto ir nevaržome jokių mažumų teisių.“
 |
| Aliaus Koroliovo nuotr./Artūras Orlauskas |
Vienas iš iniciatyvinės grupės narių, Kauno politikas Artūras Orlauskas vėliau pyktelėjęs pridėjo: „Ta tolerancijos agresija, kuri dabar yra… Jų teisių niekas nepažeidinėja ir niekas neprašo pažeidinėti. Jie gali tai daryti kada nori ir kaip nori, savo mėgstamu laiku. Bet teigti jaunimui, kad tik malonumo – malonumo, o ne giminės pratęsimo, – ieškojimas yra gerai, negalima.“
Įstatymas jau riboja
VRK nariai pažėrė kritikos tiek dėl referendumui siūlomo teksto, kaip esą pažeidžiančio Lietuvos ir tarptautinius teisės aktus, tiek dėl posėdyje nuskambėjusių G.Labanausko paaiškinimų.
„Kas yra homoseksualizmo propagavimas?“ – retoriškai klausė Lietuvos teisininkų draugijos deleguotas Jonas Udris. Anot jo, homoseksualumas yra asmens savybė – potraukis tos pačios lyties asmenims, o „homoseksualizmo propagavimas“ skamba lyg informacijos apie ideologiją sklaida
Anot G.Labanausko, jis su bendraminčiais nuogąstauja, kad, „prisidengus tolerancija, dalis augančios kartos pasuks tuo keliu, kuriuo nereikėtų sukti“.
G.Labanauskas: „Prisidengus tolerancija, dalis augančios kartos pasuks tuo keliu, kuriuo nereikėtų sukti.“
J.Udris politikui pacitavo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, kuriuo, be kita ko, ribojama informacijos, kuri yra erotinio pobūdžio ir kuria skatinamas žmogaus orumą žeminantis elgesys bei apskritai lytiniai santykiai, sklaida.
„Jau šiandien, mano galva, visiškai pakanka įstatymo nuostatų. Jos apriboja ne tik vienalyčių, bet ir tradicinių santykių propagavimą, erotinio pobūdžio informacija ribojama, o pornografinio – apskritai draudžiama“, – teigė teisininkas.
Komentuodamas siūlymą referendumui, jis nesusilaikė nuo ironijos – retoriškai pasidomėjo, gal tuomet reikėtų uždrausti kalbėti ir apie kairiarankius arba įregistruoti iniciatyvinę grupę dėl karo paskelbimo Latvijai.
„Ar jūs užduodate klausimą tautai: „Ar palaikote galiojantį įstatymą?“, ar siekiate, kad apskritai nebūtų galima kalbėti apie homoseksualus, kaip tokius? Ar tuomet nebus galima apie juos kalbėti mokyklose?“ – klausė J.Udris.
 |
| Gintautas Labanauskas |
G.Labanauskas pažymėjo niekada nesakęs, kad reikia diskriminuoti seksualines mažumas, bet „neturėtų būti agresyvios reklamos“, „nenorėtume, kad darželiuose klausinėtų vaikų, kas jie norėtų būti – berniukas ar mergaitė“. Jo žodžiais, tai galioja ir tradiciniams lytiniams santykiams – esą suaugę vaikai patys susivoks, kaip jiems gyventi.
„Toks jausmas, kad ant manęs važiuoja buldozeris su guminiais ratais“, – jam užduodamais klausimais ir skambančia kritika piktinosi Kauno politikas. Jis skundėsi šališkumu ir bandymu agituoti už kitą pusę.
Jonas Udris: seksualinę orientaciją supainiojo su iškrypimais
Teisingumo ministro deleguotas VRK narys Justinas Žilinskas atkreipė dėmesį, kad referendumai Lietuvoje rengiami svarbiausiais valstybės ir Tautos gyvenimo klausimais. G.Labanauskas į tai atšovė: „Mano prioritetas, kad išliktų Lietuva kaip valstybė. Jei valstybės politika šeimos atžvilgiu bus kaip šiandien, šimtmečio pabaigoje Lietuvoje liks vienas milijonas žmonių.“
Pasak J.Žilinsko, siūlymas dėl referendumo neparuoštas ir neapgalvotas. Iniciatyvinės grupės atstovai posėdyje homoseksualumo propagavimui priskyrė net skirtingų žaislų siūlymą vaikams, o to sukontroliuoti nebus įmanoma.
J.Udris: „Pirmiausiai reikėtų referendumo dėl atitinkamų Konstitucijos straipsnių keitimo ir denonsuoti keletą tarptautinių sutarčių.“
R.Stabingis savo ruožtu pasidomėjo, kodėl formuluotėje minimi tik homoseksualai, apeinant kitas seksualines mažumas ir net seksualinę daugumą. „Nesu tiek išsilavinęs, kad galėčiau pasakoti apie zoofilus, nekrofilus… Yra daug visokių – sado, mazo. Suformuluokite klausimus raštu, pasitelksime konsultantus ir atsakysime“, – nuo tiesaus atsakymo išsisuko G.Labanauskas.
Anot J.Udrio, referendumo iniciatoriai supainiojo seksualinę orientaciją ir psichinius iškrypimus. Jis priminė, kad Konstitucija garantuoja teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, reikšti įsitikinimus. Ši teisė negali būti ribojama tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
„Vienoje svarstyklių lėkštėje – Lietuvos piliečių teisė referendumą, kitoje – žmogaus teisės. Pirmiausiai reikėtų referendumo dėl atitinkamų Konstitucijos straipsnių keitimo ir denonsuoti keletą tarptautinių sutarčių“, – kalbėjo teisininkas.
Referendumų iniciatyvos dažniausiai žlunga
Ligšiolinė patirtis rodo, kad referendumų iniciatoriams retai pavyksta laiku surinkti reikiamą parašų skaičių. Pagal įstatymą, VRK įregistravus referendumo iniciatyvinę grupę, jai išduodami parašų rinkimo lapai. Referendumui surengti jo iniciatoriai per tris mėnesius turi surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų.
Pernai pavasarį gimė net kelios referendumų dėl naujos atominės elektrinės (AE) iniciatyvos, bet visos žlugo.
Vienas prašymas įregistruoti iniciatyvinę grupę parašams dėl patariamojo referendumo jėgainės statybų Visagine klausimu VRK buvo įteiktas kovą. Tarp jos narių buvo Lietuvos žaliosios politikos institutas, vadovaujamas buvusio prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovo spaudai, dabartinio Seimo nario Lino Balsio.
Visuomenininkai pasisakė prieš naujos AE statybas, tvirtindami, kad ji neužtikrins energetinio saugumo, užkirs kelią alternatyviam energetikos vystymuisi, esą neaiškios projekto ekonominės detalės. Jie siūlė rinkėjams apsispręsti dėl to, kad sprendimas statyti jėgainę Lietuvos teritorijoje būtų priimamas tik Tautos referendumu.
Iš dešimties Lietuvoje rengtų referendumų įvykusiais buvo paskelbti tik keturi: dėl Konstitucijos, sovietų kariuomenės išvedimo, narystės Europos Sąjungoje ir naujos AE statybų, taip pat – visuotinė apklausa dėl šalies nepriklausomybės.
Iš 5 tūkst. išduotų parašų rinkimų lapų iniciatoriai grąžino 4520, kuriuose nurodė esant maždaug 45 tūkst. parašų.
Balandį VRK įregistravo iniciatyvinę grupę dėl privalomojo referendumo, kuriuo Lietuvos teritorijoje būtų uždrausta branduolinė energetika, surengimo.
Referendumo iniciatoriai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų judėjimas, viešoji įstaiga „Žalioji Lietuva“ (minėtos partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, parlamentarai Rima Baškienė, Antanas Baura, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė, Ukmergės ir Kupiškio rajono merai Algirdas Kopūstas bei Jonas Jarutis ir kiti).
Iniciatoriai referendumui siekė pateikti Draudimo projektuoti, statyti ir eksploatuoti branduolines (atomines) elektrines Lietuvos teritorijoje įstatymo projektą, bet irgi nesurinko pakankamai parašų. Tiesa, jų kraitis buvo gerokai didesnis – iš 6 tūkst. išduotų parašų rinkimų lapų buvo grąžinti 5 533 su beveik 110 tūkst. parašų.
Nors piliečiams nepavyko surinkti pakankamai parašų, referendumas su Seimo rinkimais spalio 14-ąją vis tiek įvyko – jį surengti liepą nusprendė parlamentas.
Dar daugiau parašų – per 123 tūkst., bet irgi nepakankamai – dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo ir jų kadencijos pailginimo – surinko pernai gegužę įregistruota iniciatyvinė grupė. Vilniaus miesto mero, partijos „Taip“.
Iniciatoriai siūlė parlamentarų skaičių sumažinti nuo 141 iki 101, pailginti jų kadenciją nuo 4 iki 5 metų, o politikui Seimo nariu leisti būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Be to, jie norėjo Seimo rinkimų datą iš spalio perkelti į balandį.
Pernai birželį parašus pradėjo rinkti Pensininkų ir Lietuvos liaudies partijų aktyvistai, pasiūlę triskart – iki 100 tūkst. – sumažinti referendumui inicijuoti reikalingų rinkėjų parašų skaičių. Parašų buvo surinkta apie 50 tūkst.
