„Tie, kurie katedroje buvote vakar, tai tikrai, pasakyčiau, pamokslas arkivyskupo buvo labai griežtas ir pamokantis“, – posėdyje sakė premjeras.
„Kada mes gauname laiškus, į juos turime reaguoti“, – pridūrė A.Butkevičius.
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis teigia supratęs iš premjero, kad pastabų projektui pateikė dvasininkai, tačiau, anot ministro, neaišku ar į jas bus atsižvelgta.
„Vyskupų konferencija nedalyvauja teisėkūros procese ir suprantama, kad su jais derinti nieko nereikia“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams aiškino J.Bernatonis.
Jis teigia, kad Vyriausybė iki rudens turėtų baigti derinti šį projektą.
„Kadangi mes turime laiko, Seimas vis tiek pradės rudens sesiją tik rugsėjo 10 dieną, kada galima būtų pateikti, tai viską apsvarstysime, pasižiūrėsime, galbūt į kažką atsižvelgsime. Sutarėme Vyriausybėje, kad iki rugsėjo mėnesio apsvarstysime“, – sakė ministras.
Teisingumo ministerijos parengtomis Civilinio kodekso pataisomis siekiama įteisinti vyro ir moters partnerystę, kurios galimybė dabar nors ir numatyta, bet pats institutas neveikia.
Teisingumo ministerija siūlo būtent Civiliniame kodekse sureguliuoti partnerių santykius, o ne priimti specialų įstatymą, kaip numatyta dabar galiojančiame Civiliniame kodekse.
Pagal projektą, būtų užtikrintos ir reglamentuotos neįregistravusių santuokos, bet kartu gyvenančių ir šeiminius santykius kuriančių vyro ir moters teisės bei pareigos, būtų apsaugoti šių asmenų ir jų vaikų interesai, aiškina ministerija.
Numatyta, kad partneriais galėtų tapti pilnamečiai vyras ir moteris, kurie nėra giminaičiai, nėra tarpusavyje sudarę santuokos bei nėra kitų asmenų partneriai. Partneriai turėtų pasirašyti bendrą pareiškimą dėl partnerystės ir patvirtinti jį pas notarą. Duomenys pagal tokį pareiškimą būtų įrašomi Gyventojų registre.
Taip pat projektu siūloma, kad sudarius partnerystę įgytas turtas būtų laikomas bendra nuosavybe. Partneris taip pat taptų mirusio gyvenimo draugo turto paveldėtoju.
Teisingumo ministerija siūlo, kad pataisos, jeigu jas priims Seimas, įsigaliotų nuo 2018 metų.
Anot ministerijos, toks įstatymas Lietuvoje būtų aktualus maždaug 200 tūkst. asmenų, nes apie 100 tūkst. porų gyvena nesusituokę.
Teisingumo ministerija anksčiau buvo parengusi ir teikė Seimui Partnerystės įstatymo projektą, tačiau parlamentas jas pernai rudenį atmetė.
Prieš partnerystę pasisakę Seimo nariai tvirtino, kad įteisinus vyro ir moters partnerystę bus sumenkinta šeimos reikšmė, nuogąstavo, jog partnerystės įteisinimas taps pagrindu tokio teisinio statuso siekti ir homoseksualioms poroms. Partnerystės įteisinimą palaikę parlamentarai sakė, kad bendras gyvenimas kartu be santuokos yra plačiai paplitęs reiškinys ir tokių santykių įteisinimas atspindėtų realią situaciją.
Partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos numatyta 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, tačiau realiai institutas neveikia, nes iki šiol nebuvo parengtas specialus įstatymas. Seimas yra pradėjęs nagrinėti grupės parlamentarų siūlymą iš Civilinio kodekso iš viso braukti partnerystės galimybę.
Seime keli liberalai ir socialdemokratai yra įregistravę kitą įstatymo projektą, kuris leistų tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, tačiau jis iki šiol nėra pasiekęs plenarinio posėdžio salės.
