Kas ketveri metai, pasikeitus valdančiajai daugumai, Vyriausybė susiduria su paradoksu, nes gali atsiskaityti tik už pirmąsias tris darbo savaites.
Tai pateiktoje Vyriausybės veiklos 2020 metų ataskaitoje pažymi I.Šimonytė.
„Kadangi praėjusios Vyriausybės veikla jau buvo įvertinta Seimo rinkimuose, šioje ataskaitoje pasirinkome ne vardyti jos darbus, o pateikti plačią valstybės, ekonomikos ir visuomenės būklę atspindinčią Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“, 2014–2020 m. nacionalinės pažangos programos, 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano, septynioliktosios bei aštuonioliktosios Vyriausybių sėkmės rodiklių, jų planuotų ir planuojamų reikšmių bei faktinio jų pasiekimo 2019–2020 m. apžvalgą“, – teigiama I.Šimonytės įžanginiame žodyje Vyriausybės 2020 metų veiklos ataskaitoje.
Tiesioginę Seimo plenarinio posėdžio transliaciją žiūrėkite čia:
Pirma krizė, kai pajamų nelygybė augs
15:08
Po to, kai I.Šimonytė pristatė Vyriausybės ataskaitą, Seimo nariai jai ir ministrų kabineto nariams galėjo užduoti klausimus.
Seimo „valstietis“ Tomas Tomilinas, kreipdamasis į I.Šimonytę, teiravosi, kokių žingsnių ji imtųsi, jei tektų dalyvauti Europos Vadovų Taryboje, kad mažėtų pajamų nelygybė Europos mastu.
Politikas pridūrė, kad prezidento Gitano Nausėdos noras mažinti pajamų nelygybę yra labiau išreikštas, jis esą turi savo gerovės valstybės viziją.
„Šituos klausimus gali spręsti ne Europos Vadovų Taryba. Ir gerovės valstybės Lietuvoje Europos Vadovų Taryba nei kurs, nei sukurs, juo labiau, kad pasaulio kontekste Lietuva yra gerovės valstybė ir jūs tą puikiai žinote“, – atkirto I.Šimonytė.
Ji perspėjo, kad pajamų nelygybė artimiausiu metu Lietuvoje tik augs.
„Aš manau, kad po 2020 metų ir po tų išlaidų, kurios buvo padarytos, mes pamatysime pablogėjusį pajamų nelygybės vaizdą ir padidėjusį skirtumą.
Tai bus pirma krizė Lietuvos Respublikos istorijoje, kuomet per krizę pajamų nelygybė nesumažėjo.
Ir tai bus pirma krizė Lietuvos Respublikos istorijoje, kuomet per krizę pajamų nelygybė nesumažėjo, nes pajamų nelygybė Lietuvoje visuomet sumažėdavo per krizę ir skirtumas tarp pajamų sumažėdavo iki maždaug 5 kartų.
Vėliau, ekonomikai pradėjus augti, nelygybė pradėdavo iš karto didėti“, – komentavo ministrė pirmininkė.
Nelygybę, pasak jos, gali padėti mažinti išmokų ir mokesčių sistemos pakeitimai.
„Labai paprastas instrumentas, nėra kitų instrumentų.
Plius, žinoma, viešosios paslaugos, kurios užtikrina žmonių galimybes ilguoju laikotarpiu – ar tai būtų švietimo sistema, ar darbo rinkos priemonės, reikalingos grupėms esančioms didelėje atskirtyje nuo darbo rinkos, turiu minty, vienišas mamas, neįgaliuosius“, – pridūrė I.Šimonytė.
Įvertino A.Dulkio elgesį, kai šis nepasirodė Seime
14:47
Seimo „darbietis“ Andrius Mazuronis pasiteiravo I.Šimonytės, kaip ji vertina sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio elgesį, kai vietoje to, kad Seime pristatytų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, jis nuotoliniu būdu dalyvavo tarptautinėje konferencijoje.
O Seime su biudžetu pasirodė sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.
Premjerė atsakė, kad ministras turi ir daugiau funkcijų nei tik būti Seime, kai čia svarstomi kokie nors klausimai.
„Juoba, kad buvo įgaliojimas viceministrei dalyvauti ir pristatyti biudžetą – tas buvo suformuota nutarime – ministrui negalint“, – paaiškino I.Šimonytė.
Be to, pakeitimai minėtame biudžete, pasak jos, buvo tik kosmetiniai.
„Suprantu jūsų norą ministrą matyti Seime galbūt kiekvieną mielą dieną ir jam užduoti daug klausimų, bet manau, kad ministrui, bet kuriam ministrui, neturiu omeny specifiškai A.Dulkio, tenka derinti daug dalykų. Tarp jų yra ir tarptautiniai įsipareigojimai, renginiai“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Laukia mokesčių sistemos pertvarka
14:28
Vyriausybės veiklos ataskaitoje teigiama, kad dabartinis ministrų kabinetas, įvertinęs priemonių reikalingumą ir tikslingumą, dalį
pernai taikytų priemonių tęsia ir šiemet.
Tačiau esą orientuojamasi į tai, kad paramą gautų labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėję ir skaudžiausias pasekmes patiriantys verslai.
Nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams suplanuota valstybės parama siekia per 330 mln. eurų.
I.Šimonytė sakė, kad rudenį buvo girdėti gąsdinimų, kad ši Vyriausybė nesilaikys kai kurių įsipareigojimų, tarkime, dėl pensijų indeksavimo arba vaiko pinigų didinimo. Ji pažymėjo, kad taip neatsitiko.
Pristatydama ataskaitą parlamentarams, premjerė kalbėjo ir apie valstybės skolą, kuri pastaruoju metu smarkiai išaugo.
Anot jos, dėl to jau rudenį reikės svarstyti mokesčių lengvatų, mokesčių sistemos pertvarką.
Didžiausias iššūkis – pandemija
14:16
Kai nurodoma Vyriausybės veiklos ataskaitoje, didžiausiu 2020-ųjų iššūkiu ir išbandymu pasauliui bei Lietuvai tapo 2020 metų kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbta COVID-19 ligos pandemija, tebesitęsianti ir 2021 metais.
Pasak I.Šimonytės, pandeminė situacija gerėja, naujų susirgimų skaičius mažėja. Tačiau kartu ji pažymėjo dėl to esanti atsargiai optimistiška.
Premjerė pabrėžė, kad įsibėgėja skiepijimo procesas, esame labai arti masinės vakcinacijos, kai kiekvienas pilietis galės registruotis skiepui ir jo sulaukti.
I.Šimonytės teigimu, pagal tai, kiek skiepų nuo COVID-19 atliekama kasdien, Lietuva Europoje atrodo gerai. Bendras gyventojų imunizacijos lygis esą yra nemažas.
115 puslapių ataskaita
Vyriausybės 2020 metų veiklos ataskaita – 115 puslapių dokumentas.
Jame aptariamas COVID-19 pandemijos sukeltos situacijos valdymas, pateikiama praėjusių metų makroekonomikos situacijos apžvalga ir artimiausio laikotarpio perspektyvos, padėtis dėl valstybės biudžeto.
Vyriausybės veiklos ataskaitoje taip pat nurodyti I.Šimonytės vadovaujamo ministrų kabineto prioritetai: reformos ir svarbiausieji darbotvarkės darbai bendrai bei šiems metams suplanuoti svarbiausi darbai, pateikiama nacionalinio saugumo būklės ir plėtros ataskaita.
Kasmetė prievolė
Seimo statutas numato, kad kasmet Vyriausybė privalo pateikti metinę veiklos ataskaitą. Joje be kita ko turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio ministrų kabineto veiklos prioritetai.
Vyriausybės veiklos ataskaitą pateikia ministras pirmininkas, kuris pateikimo metu atsako į Seimo narių klausimus.
Vyriausybės veiklos ataskaitą po pateikimo svarsto Seimo komitetai ir rengiama speciali diskusija, kurios pabaigoje parlamentas gali priimti rezoliuciją.
