Visus internetinam balsavimui reikalingus rinkimų įstatymų pakeitimus planuojama priimti iki 2019-ųjų pabaigos.
Už reikiamų įstatymų parengimą, sistemos sukūrimą bus atsakinga Teisingumo ministerija.
Vyriausybė planuoja, jog atsiradus galimybei balsuoti internetu jau 2020-aisiais pavyks pasiekti, kad rinkimuose tokiu būdu balsuotų apie penktadalį visų rinkėjų.
Tikslą įteisinti balsavimą internetu savo programoje buvo užsibrėžusi ir praėjusi Vyriausybė, tą padaryti planuota jau nuo 2018 metų pradžios.
Praėjusios kadencijos Seime buvo siūlyta įtvirtinti balsavimo internetu principus, tačiau parlamentarai atmetė pačią internetinio balsavimo idėją.
Teisės aktais iš pradžių buvo siekiama nustatyti pagrindinius balsavimo internetu principus, rinkėjo balso prioriteto, balso patikrinimo ir anuliavimo taisykles, rinkėjo tapatybės nustatymo aspektus, informacinės sistemos steigimo pagrindus, saugumo reikalavimus. Dalis parlamentarų kėlė idėją, jog tokia sistema pradžioje galėtų būtų išbandyta balsuojant užsienio lietuviams.
Tuometinė Teisingumo ministerijos vadovybė svarstė, kad balsuojant internetu galimybe atiduoti savo balsus galėtų pasinaudoti tik tie gyventojai, kurie turės elektroninį parašą, galiojančiu būtų laikomas paskutinis atiduotas balsas.
Pritariantieji balsavimui internetu teigia, kad jis padidintų rinkimų aktyvumą. Tuo metu kritikai nerimauja dėl asmens duomenų apsaugos tokio balsavimo metu ir galimo didesnio balsų pirkimo.
2015-ųjų gegužę atliktos gyventojų apklausos duomenimis, 56 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, kad balsavimas internetu būtų įteisinamas kaip papildoma galimybė dalyvauti rinkimuose.
