Galutinį sprendimą Vyriausybė priims kitą savaitę.
Aplinkos ministerijos teigimu, dabar mokesčio tarifai per maži, jie neskatina teršėjų investuoti į mažiau taršias technologijas. Tačiau ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, siūlomas mokesčio tarifas bus vienas „prabangiausių“ Europoje.
„Tai reikš didelę žalą šalies investicinei aplinkai. (...) Dėl tarifų, norėčiau prašyti, kad būtų atlikta poveikio analizė, kuri parodytų įtaką šalies konkurencingumui“, – kalbėjo V.Sinkevičius.
Jis taip pat pasiūlė taikyti pereinamąjį laikotarpį.
„Nesu prieš pati mokestį, verslo bendruomenė, didžioji dalis tikrai nėra suinteresuoti mokėti didžiausius taršos mokesčius, bet turime suprasti, kad sumažinsime jų galimybes investuoti į netaršias technologijas apkrovę mokesčiais, todėl galvokime apie kažkokį pereinamąjį laikotarpį“, – sakė V.Sinkevičius.
Už taršą kietosiomis dalelėmis siūloma nustatyti 225 eurų už toną tarifą vietoj dabartinio 61 euro.
Tuo metu premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, „jei pasakysime, kad pereinamasis laikotarpis bus dešimt metų, tai devynis metus ir vienuolika mėnesių jie nieko nedarys“.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sakė, jog šiuo metu reglamentavimas neleidžia nutraukti nuolat aplinką teršiančių įmonių veiklos, todėl įmonės gali teršti aplinką metų metus.
Jis taip pat pabrėžė, kad per 8 metus niekas iš teršėjų nepasinaudojo mokestine lengvata ir neinvestavo į priemones, sumažinančias aplinkos teršimą 5 proc. ir daugiau nuo didžiausios leistinos taršos, o pasirinko mokėti mokestį.
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys teigė, kad drastiškas mokesčių pakėlimas gali būti smūgis verslui, todėl siūlė juos didinti palaipsniui.
„Mes sutinkame, kad mokesčius riekia kelti, siūlėme variantą palaipsniui tuos mokesčius didinti, pavyzdžiui, po 30 proc. kasmet, kad verslas spėtų prisitaikyti“, – pasitarime sakė G.Surplys.
„Kai kalbame apie mokestį, tai nėra kažkokia bauda, kad verslas viršija taršos normą, tai yra tiesiog mokestis, kad tu vykdai verslą. Taip, kvapai, taip, viskas yra svarbu, bet tai yra mokestis, kurį ir dabar mūsų, konkrečiai kalbant, paukštidės arba kiaulidės moka, dėl to drastiškas pakėlimas ne tik pablogintų verslo sąlygas, bet ir atimtų galimas lėšas iš investicijų į tos taršos mažinimą“, – kalbėjo ministras.
Klaipėdos Marių bendruomenės pirmininkė Ligita Girskienė Vyriausybė teigė atsivežusi 4,5 tūkst. klaipėdiečių parašų, kurie pritaria pakeitimams.
„Mes šitų teisės aktų pakeitimų laukėme dešimt metų, (...) ir dabar motyvuoti tuo, kad verslas nukentės dėl to, kad padidės mokesčiai... Mes turime Lietuvoje susidariusią situaciją, kad už nenustatytą kiekį taršių nuotekų išleidimą į Nerį skiriama 70 eurų bauda, verslas nėra suinteresuotas dirbti atsakingai“, – Vyriausybėje sakė L.Girskienė.
Šalia Klaipėdos uosto gyvenantys žmonės skundžiasi ne tik krovos bendrovių skleidžiama tarša, bet ir smarve, sklindančia iš „Klaipėdos vandenų“ įrenginių bei bioskaidžių atliekų perdirbimo bendrovės „Branda“.
Už taršą kietosiomis dalelėmis siūloma nustatyti 225 eurų už toną tarifą vietoj dabartinio 61 euro (smulkūs teršėjai mokesčio nemoka). Taip pat norima griežtinti įmonių atsakomybę už veiklą neturint, pavyzdžiui, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo – jas bausti 10-30 tūkst. eurų bauda (šiuo metu 3-8 tūkst. eurų).
Be to, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai be įspėjimo galės bet kada patekti į objektus ir paimti teršalų mėginius arba atlikti jos matavimus. Teršėjai turėtų apmokėti tyrimų išlaidas.
Ekonomikos ir inovacijų bei Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio rūmai nepritaria mokesčių didinimui, nes tai, pasak jų, pablogins verslo sąlygas, stabdys įmonių veiklą. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) mano, kad reikia atsisakyti perteklinių nuostatų ir apribojimų.
