„Perleidus valstybinės žemės patikėtinio funkciją savivaldybėms labai supaprastėtų ir pagreitėtų tiek teritorijų bei žemėtvarkos planavimo, tiek valstybinės žemės pardavimo ir nuomos procesas“, – 15min dėsto Mindaugas Pakalnis, Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas.
Anot jo, priėmus įstatymą, būtų išvengta chaotiško sklypų planavimo miesto pakraščiuose, buvusių rajonų teritorijose, savivaldybė turėtų galimybę netrukdomai planuoti gatvių tinklą ir kitą infrastruktūrą: „Visi vilniečiai, sutaupytų lėšų, nes tinkamai planuojant teritorijas sumažėtų privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams būtinybė“.
Ministras nelabai supranta iniciatyvos priežasties
M.Pakalnio teigimu, minėtą funkciją perleidus savivaldybėms, pagreitėtų valstybinės žemės nuomojimo ir pardavimo procesas, sumažėtų biurokratinių procedūrų.
Sklypus dabar projektuoja savivaldybės, o Nacionalinė žemės tarnyba juos formuoja priimdama sprendimus, kurie iš esmės dubliuoja tuos, kuriuos jau priėmė savivaldybė.
„Sklypus dabar projektuoja savivaldybės, o Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) juos formuoja priimdama sprendimus, kurie iš esmės dubliuoja tuos, kuriuos jau priėmė savivaldybė“, – konstatuoja Miesto plėtros departamento vadovas.
Tačiau žemės ūkio ministras mano priešingai. Anot jo, savivaldybės, ypač provincija, problemų neturi.
„Nelabai suprantu, dėl ko ši iniciatyva kilo. Savivaldybės, ypatingai kaimiškose vietovėse, nebeturi problemų, nes NŽT tik derina savivaldybių parengtus projektus. Savivaldybės pačios inicijuoja infrastruktūrinius projektus, plėtrą, sklypų formavimus“, – 15min sako B.Markauskas.
Jis teigia esąs nustebintas Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Simono Gentvilo pateiktomis Žemės įstatymo pataisomis ir 78 parlamentarų, iš kurių daugiausia – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai, pritarimu atimti žemės patikėtinio teisę iš valstybinės institucijos: „Manau, paprasčiausiai buvo papolitikuota, sužaista tam tikrais jausmais, nes visi klausimai, liečiantys savivaldybes, Seimo narių priimami labai asmeniškai, kadangi beveik visi Seimo nariai atstovauja savivaldybių interesams“.
S.Gentvilas: 56 savivaldybės turi kentėti
Manau, paprasčiausiai buvo papolitikuota, sužaista tam tikrais jausmais, nes visi klausimai, liečiantys savivaldybes, Seimo narių priimami labai asmeniškai, kadangi beveik visi Seimo nariai atstovauja savivaldybių interesams.
S.Gentvilas savo sprendimą siūlyti Žemės įstatymo pakeitimus argumentuoja prasta NŽT veikla bei tikėjimu, kad savivaldybėms valdant valstybinę žemę, sustiprės savivalda ir padaugės investicijų.
„Savivaldybės galės produktyviau valdyti žemę, nes [dabar] jos užtrunka pusę metų–metus laukdamos, kol vienas ar kitas sklypas pasieks aukcioną ar pardavimą. Tai yra neadekvatu, – sako parlamentaras. – Kiekvienoje savivaldybėje yra žemėtvarkos skyrius. Jis nedubliuoja [NŽT veiklos], bet šią funkciją (valstybinės žemės valdymo – aut. past.) atiduodant savivaldybėms galima padaryti sinergiją.“
Anot liberalo, žemės reforma, dėl kurios ir buvo sukurta NŽT, jau beveik įgyvendinta, o miestiečiai, laukiantys savo žemės, kurių 2016-ųjų spalio duomenimis yra 6,3 tūkst., nėra priežastis stabdyti jo pasiūlytų Žemės įstatymo pataisų įgyvendinimą.
„Viena vertus, 56 savivaldybės turės laukti, kol kitose bus grąžinta žemė, ir jos dėl to „kentės“, kita vertus, žemės reforma neįmanoma be savivaldybių.
Viena vertus, 56 savivaldybės turės laukti, kol kitose bus grąžinta žemė, ir jos dėl to „kentės“, kita vertus, žemės reforma neįmanoma be savivaldybių.
Net pati Žemės ūkio ministerija tokias imperatyvias nuostatas numato, kad žemę grąžinti privaloma ir savivaldybės turi [atlikti] visus darbus“, – aiškina S.Gentvilas.
Iki 2016 metų spalio nuosavybės teisių atkūrimas 100 proc. buvo baigtas 33-juose Lietuvos miestuose iš 103-jų. Mažiausiai nuosavybės teisės į žemę atkurtos Vilniuje – 48,36 proc. ploto, nurodyto piliečių prašymuose, Trakų mieste – 64,96 proc., Palangoje – 82,5 proc., Kaune – 93 proc.
Vyriausybė planuoja supaprastinti žemės perdavimo tvarką
Ministro teigimu, NŽT turi užbaigti žemių grąžinimo procesą. Vyriausybė tai planuoja įgyvendinti iki 2019-ųjų.
„Tol kol nesibaigs žemės reforma ir tol kol mes turime valstybinę žemę, ją administruoti turi valstybinė institucija“, – tikina B.Markauskas.
Jo nuomonei pritaria ir Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Edmundas Pupinis.
Toks politinis žaidimas, poza prieš savivaldybes galbūt ir nieko, bet aš nematau įgyvendinimo galimybės ir reikalo kariauti, įrodinėti.
„Buvau tos idėjos gerbėjas savo laiku, kai buvo naikinamos apskritys. Dabar per daug toli nueita, sukurtos struktūros (NŽT – aut. past.), reikėtų perdavinėti dokumentus, perdavimo metu jų daug dingsta... Man atrodo, reikėtų panagrinėti kitą kelią – žemės disponavimas pagal poreikį galėtų būti perduodamas paprasčiau“, – siūlo Seimo narys, tačiau priduria, kad šis klausimas aktualus verslo plėtros siekiančioms savivaldybėms, pavyzdžiui, Vilniui, bet ne toks svarbus regionams.
E.Pupinis S.Gentvilo Žemės įstatymo projekto teikimą vadina „politine laikysena“ ir „žaidimu“: „Toks politinis žaidimas, poza prieš savivaldybes galbūt ir nieko, bet aš nematau įgyvendinimo galimybės ir reikalo kariauti, įrodinėti“.
E.Pupinio idėją supaprastinti valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms tvarką Vyriausybė planuoja realizuoti iki 2018-ųjų. Anot Žemės ūkio ministro, reikėtų peržiūrėti šiuo metu galiojančias nuostatas, susijusias su savivaldybių vystymu, infrastruktūriniais, statybų projektais.
Vilniaus savivaldybė: tvarkos paprastinimas problemų nespręs
„Ko gero, būtų galima dar labiau supaprastinti [reglamentavimą] ir tai, aišku, reikia daryti. Nei NŽT, nei Aplinkos apsaugos ministerija, Statybų inspekcija, neturi trukdyti vystyti tiek verslo, tiek visuomeninių projektų“, – tikina M.Pakalnis.
Tačiau Vilniaus Miesto plėtros departamento vadovas teigia, kad žemės perdavimo tvarkos supaprastinimas niekaip neišspręs ir nepalengvins savivaldybių problemų.
„Didžiausia problema yra tai, kad šiuo metu savivaldybės negali tinkamai planuoti teritorijų ir šiame procese negali priimti savarankiškų sprendimų, nes yra visiškai priklausomos nuo NŽT“, – 15min siųstame atsakyme rašo M.Pakalnis.
Dabar daug diskutuojama apie NŽT, apie korupcinius dalykus, bet kalbant apie žemės valdymo funkciją, [korupcijos rizikos] vertinimas savivaldybėse dar prastesnis.
Galimai neteisėta NŽT ir jos darbuotojų veikla, S.Gentvilo nuomone, neigiamai atsiliepia valstybės įvaizdžiui, menkina pasitikėjimą valstybės institucijomis.
„Įstatymo projektu keičiamų funkcijų ir atsakomybių perskirstymas panaikins korupcinio pobūdžio schemas ir veiksmus, nusistovėjusius šiuo metu veikiančioje NŽT“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Žemės ūkio ministras teigia priešingai.
„Dabar daug diskutuojama apie NŽT, apie korupcinius dalykus, bet [...] kalbant apie žemės valdymo funkciją, [korupcijos rizikos] vertinimas savivaldybėse dar prastesnis“, – sako jis.
Nežino, kaip išvengti korupcijos
Šiandien matome, kad NŽT procesai dažnai vyksta vieno dviejų parašų galia. Savivaldybėse priežiūra žymiai didesnė.
Anot buvusio Utenos rajono savivaldybės tarybos nario ir mero, dabartinio Seimo nario E.Pupinio, pasakyti, ar savivaldybės korumpuotos, ar ne, negalima: „Apie korupciją pas mus dabar tokia mada kalbėti. Nori kokią nors korupciją suardyti, paskelbia, kad sistema korumpuota, miškai korumpuoti, vidaus pirkimai korumpuoti. Aš, kiek žinau, korumpuoti sėdi kalėjimuose“.
S.Gentvilas sako, kad priėmus įstatymo pataisas galimą korupcijos riziką turėtų suvaldyti opozicija savivaldybės taryboje.
„Savivaldybės turi opoziciją, ten didesnė priežiūra sprendimui, kuris sklypas turi būti aukcionuojamas arba parduodamas. Opozicija gali apskųsti šiuos sprendimus, – aiškina Seimo narys. – Šiandien matome, kad NŽT procesai dažnai vyksta vieno dviejų parašų galia. Savivaldybėse priežiūra žymiai didesnė.“
Tačiau Lietuvoje yra ir tokių savivaldybių tarybų, kurių opozicija nėra aktyvi arba jos apskritai nėra.
„Atsakymo dar neturiu, kaip čia užtikrinti kontrolę. Seimo posėdžiu metu pasisakiau, kad kontrolė turi būti griežtesnė ir iki įstatymo svarstymo komitetuose tikrai sugalvosime, kaip ji turėtų būti atliekama“, – tikina parlamentaras.
Prezidentė pataisoms ir toliau nepritaria
2010-aisiais prezidentė Dalia Grybauskaitė nepritarė pokyčiams ir vetavo analogiškas įstatymo pataisas, pagal kurias valstybinės žemės valdymas miestuose turėjo būti atiduotas savivaldybėms, o kaimo vietovėse – valstybės institucijai. Prezidentės vyriausiojo patarėjo Mindaugo Lingės teigimu, D.Grybauskaitės nuomonė nepasikeitė.
„Šitos tarnybos (NŽT – BNS) negebėjimas tvarkytis su patikėta funkcija yra trumpalaikė problema, o siūlomas sprendimo kelias sukeltų didesnių ir ilgalaikių neigiamų pasekmių valstybei, todėl nepritariame iniciatyvai, kuria savivaldybės turėtų teisę parduoti, išnuomoti, perduoti naudotis valstybinę žemę. Tam priežasčių yra ne viena, atsiremtume, kad visas valstybės turtas priklauso visiems Lietuvos žmonėms ir tikrai niekam nevalia įvairiom chaotiškom priemonėm imti ir išparceliuoti“, – antradienį Žinių radijo studijoje sakė M.Lingė.
Šių metų kovą Žemės ūkio ministerija pradėjo NŽT reorganizaciją, kurios metu planuojama panaikinti 2 departamentus, 30 proc. sumažinti vadovaujančių darbuotojų skaičių, aiškiai padalinti vadovų atsakomybes, mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę.
„Laukiu direktoriaus pavaduotojo (Tomo Laduko – aut. past.) atleidimo – esame sutarę ir atneš prašymą. Šiek tiek sunkiau sekasi su tarnybos direktoriumi (Danieliumi Kupriu – aut. past.). Aš išreiškiau nepasitikėjimą, pasirašiau teikimą dėl atleidimo šalims susitarus, bet kol kas direktorius neapsisprendžia. Artimiausiomis dienomis turėsime dar vieną susitikimą, bandysiu įtikinti“, – pasakoja ministras B.Markauskas.
Turiu pripažinti, kad tarnybos direktorius nėra tas asmuo, kuris yra labiausiai įsivėlęs į korupcinius skandalus, dirba tik nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio, bet jis tikrai nesuvaldo situacijos.
Ministras: NŽT vadovas nesuvaldo situacijos
Žemės ūkio ministerija dėl D.Kuprio veiklos atlieka du tyrimus. Įtariama, kad išsinuomodamas valstybinę žemę NŽT vadovas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
„Turiu pripažinti, kad tarnybos direktorius nėra tas asmuo, kuris yra labiausiai įsivėlęs į korupcinius skandalus, dirba tik nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio, bet jis tikrai nesuvaldo situacijos ir [žemės] reformą vykdo viceministras (Artūras Bogdanovas – aut. past.), o ne vadovas. Šioje situacijoje tikrai reikia stipresnio vadovo“, – tvirtina žemės ūkio ministras.
B.Markauskas mano, kad svarstymo metu parlamentarai S.Gentvilo pasiūlytoms Žemės įstatymo pataisoms nepritars.
Konservatorius E.Pupinis taip pat netiki, kad valdančioji dauguma balsuos už įstatymo projektą, kuriam prieštarauja ir jos paskirtas ministras ir prezidentė.
NŽT patikėjimo teise šiuo metu valdo 1,05 mln. ha Lietuvos Respublikos valstybinės žemės.
Vyriausybė praeitų metų gruodį patvirtintoje programoje žada suteikti savivaldybėms teisę disponuoti valstybine žeme.
„Žemė – esminis instrumentas, galintis paskatinti verslo investicijas, ir todėl savivaldybėms, kaip valdžios lygmeniui, esančiam arčiausiai kiekvieno piliečio, turi būti užtikrinta galimybė išnaudoti šį instrumentą vietos plėtrai skatinti“, – rašoma programoje.
Po pateikimo priimtas pataisas Seimas svarstys birželio 8 dieną.
