„Aiškiai pasakėme - laikotarpis reikalauja, kad sprendimai būtų priimami greitai“, - po pasitarimo žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Vyriausybė vardan šalies konkurencingumo didinimo nėra nusiteikusi tokius projektus svarstyti metus ar dvejus.
Jis teigė, kad Vyriausybė vardan šalies konkurencingumo didinimo nėra nusiteikusi tokius projektus svarstyti metus ar dvejus. Vyriausybė teigia atsižvelgusi į priekaištus dėl trumpo derinimo termino ir tam suteikia dar dvi savaites.
„Mes neturime tikslo bloginti sąlygų darbuotojams: atleidimo, priėmimo, darbo valandų. Aš noriu pasakyti, kad tokio liberalizmo darbo santykiuose, koks yra dabar, kada pernai buvo nutraukti darbo santykiai ir 93 proc. žmonių neišmokėtas nė litas, o tarp 7 proc. žmonių, gavusių išeitines, buvo daugiausiai atleistų iš valstybinių įmonių, dar nebuvę“, - tvirtino premjeras.
Tokio liberalizmo darbo santykiuose, koks yra dabar, kada pernai buvo nutraukti darbo santykiai ir 93 proc. žmonių neišmokėtas nė litas, o tarp 7 proc. žmonių, gavusių išeitines, buvo daugiausiai atleistų iš valstybinių įmonių, dar nebuvę.
Jo teigimu, dialogo būdu ieškoma kompromisų. Premjeras kartojo, kad profesinės sąjungos savo nuomonę galės teikti Seimui, kuris priiminės įstatymų pataisas.
„Mes norime, kad dirbtų tiek socialiniai partneriai, tiek ministerijos žmonės, kurie, kaip mes sakome, dirba po 24 valandas, kiekvieną dieną. O kas gali paskui paneigti, kad yra specialiai vilkinama, kad tie įstatymai nebūtų priimti“, - kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Jo teigimu, profesinių sąjungų vadovų buvo prašoma suprasti, kad įstatymų projektai bus naudingi patiems dirbantiesiems ir kartu juos apkaltino bandymu suklaidinti Ministrų kabineto narius, pateikiant netikslią informaciją apie išmokas užsienyje atleistiems žmonėms.
„Aš visa tai galėčiau pavadinti politikavimu. Tikrai nenorėčiau minėti pavardžių, kas šiandien kalbėjo pasitarime, tai aš supratau, kad netgi nėra perskaitę kai kurių įstatymų projektų“, - sakė A.Butkevičius.
Lietuvoje ketinama laipsniškai mažinti pensijų draudimo tarifą, automatiškai indeksuoti pensijas ir įvesti apskaitos taškų sistemą. Siūloma dabartinę pagrindinę pensijos dalį ir priedą už stažo metus finansuoti bendraisiais mokesčiais, o per 12 metų po 1 procentinį punktą mažinti draudimo tarifą. Be to, siūloma pensijų rodiklius - bazinė pensija, apskaitos vieneto vertė - kasmet automatiškai indeksuoti pagal koeficientą, kurio dydis priklausytų nuo darbo užmokesčio fondo augimo per kelerius metus.
Siūloma mažinti įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminą iki 1 mėnesio, o ilgesnis terminas galiotų ikipensinio amžiaus darbuotojams, neįgaliesiems arba vaikus auginantiems darbuotojams. Išeitinė išmoka būtų sumažinta iki dviejų mėnesių.
Taip pat bus išlaikomos garantijos nėščioms moterims ir auginantiems vaikus tėvams - darbo vieta išlaikoma, kol vaikui sueis 3 metai, o terminuotą darbo sutartį būtų galima nutraukti ne po 3 mėnesių, kaip yra dabar, o po 4 mėnesių nuo vaiko gimimo.
Numatoma, jog trumpiau arba per pastaruosius penkerius metus su didesniais pertrūkiais dirbusios moterys galės gauti motinystės išmokas. Siūloma įteisinti lankstesnius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo reikalavimus asmenims, kai motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka mokama ir tiems asmenims, kurie šį stažą turi per ilgesnį laikotarpį (60 mėnesių). Be to, besimokantis jaunimas valstybės lėšomis būtų draudžiamas motinystės ir tėvystės pašalpoms gauti.
BNS turimais kai kurių ekspertų skaičiavimais, jei siūlomos pataisos bus priimtos, papildomos valstybės išlaidos 2016 metais gali siekti apie 360 mln.
BNS turimais kai kurių ekspertų skaičiavimais, jei siūlomos pataisos bus priimtos, papildomos valstybės išlaidos 2016 metais gali siekti apie 360 mln. eurų, iš jų 36 mln. eurų - senatvės pensijų perskaičiavimas, 135,6 mln. eurų - jų indeksavimas, 39 mln. eurų - „Sodros“ lubų nustatymas, dar 108 mln. eurų - bazinės pensijos mokėjimo iš „Sodros“ į valstybės biudžetą perkėlimas. 2016-2027 metais pastaroji priemonė kainuotų net apie 1 mlrd. eurų.
Socialinio modelio kritikai pasigenda vertinimo, kokių ilgalaikių valstybės įsipareigojimų toks modelis pareikalautų, kai tikėtinos išlaidos nėra subalansuotos su pajamomis ir nėra pagrįstų finansavimo šaltinių.
Socialinis modelis iš viso apima apie 40 teisės aktų.
Profesinės sąjungos kritikuoja planus mažinti darbo užmokestį, atleidimo supaprastinimą, išeitinių išmokų apkarpymą ir įspėjimo terminų sutrumpinimą, maksimalios darbo laiko savaitės ilginimą, terminuotų darbo sutarčių įteisinimą. Tuo tarpu darbdaviai mano, kad liberalizavus darbo rinką bus galima sukurti nemažai naujų darbo vietų ir įdarbinti dalį bedarbių, kurių interesų dabar negina niekas.
