To reikalavo Europos Sąjungos (ES) teisės aktai.
„Tai iš tikrųjų norma, kurią mes turime ratifikuoti. Kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje – yra ratifikuota. Kanapės – pluoštinės, noriu pabrėžti – auginamos, ir jokių neigiamų poveikių, būtent kas susiję su narkomanija, tikrai nepadaryta. Nesigirdėjom nė vieno tokio atvejo. Kaip tik pluoštinių kanapių auginimas – jeigu jos auginamos, deklaruojamos – tada tinkama ir priežiūra, ir atitinkamai patikrinimai negu kaip dabar gali būti, kad kartais vis išgirstame, jog kažkokiam regione kažkur rūsy užaugina“, – po posėdžio žurnalistams sakė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Pataisoms dar turi pritarti Seimas.
Šiuo metu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas draudžia šalies teritorijoje auginti opijines aguonas, kanapes bei kokamedžius.
Pasak Žemės ūkio ministerijos, „draudžiant Lietuvoje auginti pluoštines kanapes ne tik prieštaraujama Europos Sąjungos teisei, tačiau ir užkertama galimybė mūsų šalies ūkininkams auginti dar vieną pluoštinę kultūrą, turinčią plataus pritaikymo tekstilės, statybinių medžiagų, maisto pramonės ir biokuro gamybos srityse perspektyvas, gauti už tai paramą bei tiekti rinkai vertingus produktus“.
Numatoma įtvirtinti, kad pluoštinėmis laikomos tos kanapės, kurių išdžiovintoje medžiagoje yra ne daugiau kaip 0,2 proc. tetrahidrokanabinolio.
Ministerija taip pat teigia, kad esant ES teisės aktų viršenybei nacionalinių teisės aktų atžvilgiu ir jų tiesioginiam galiojimui valstybėse narėse, 2011 metais Lietuvoje, nepaisant nacionalinio draudimo, jau buvo pasėta 54 hektarų pluoštinių kanapių. Tiesioginių išmokų dydis šiuo metu yra 413 litų už hektarą, tačiau Lietuvoje jų ūkininkai negauna.
Lietuva šiuo metu yra vienintelė šalis ES, kur pluoštinių kanapių auginimas oficialiai uždraustas.
„Europos Teisingumo Teismas sprendime Edgar Babanov byloje jau yra pasisakęs, kad Lietuva negali drausti auginti ES įteisintų žemės ūkio augalų ir naikinti ūkininkų pasėlius. Jeigu ūkininko pasėliai būtų sunaikinti, nuostolius reikėtų kompensuoti iš valstybės biudžeto. Be to, neįgyvendinus Europos Sąjungos reglamentų nuostatų, Europos Komisija bet kuriuo metu gali inicijuoti Lietuvai pažeidimo procedūras, kurios taip pat pareikalautų atitinkamų nemažų finansinių lėšų iš valstybės biudžeto“, – aiškina ministerija.
