Bendrovės „New Agency“, „Synthesis Consulting Group“, „Blue Oceans PR“ ir „SuperYou“ iki 2030 metų galiojančią Lietuvos pristatymo užsienyje strategiją už 163 tūkst. eurų parengė praėjusių metų rudenį.
Prie to prisidėjo ir prekės ženklų metodologijos, reitingų sudarytojas Simonas Anholtas, Estijos rinkodaros ekspertė Kristiina Ponamarjova.
Tikino, kad politinė rizika „maksimaliai suvaldyta“
Strategijoje siūloma šalies žinomumą stiprinti tam tikrose šalyse, atnaujinti interneto svetainę www.lietuva.lt, sukurti Lietuvos ambasadorystės programą, į ją įtraukiant žinomus žmones.
Taip pat – sukurti Lietuvos prekės ženklo vaizdą ir aktyviai jį naudoti.
Rekomenduojamas prekės ženklo pavadinimas – „Lithuania Co-create“, kuris į bendrą pasakojimą jungtų įvaizdžio komunikacijos ašis: „Co-create solutions“ – ekonomiką, „Co-create culture“ – kultūrą, „Co-create life“ – talentų pritraukimą ir „Co-create governance“ – valdymą.
Bendrai pristatant šalį, siūloma remtis „Open for co-creation“ („Atviri kurti kartu“) koncepcija, kuri, anot strategijos rengėjų, reikštų, jog „esame atvira platforma kartu spręsti globalius iššūkius, kurti ir augti“.
Įgyvendinus strategiją, 2030 metais Lietuva pasaulyje turėtų būti atpažįstama kaip „atvira ir patikima sumanios ekonomikos valstybė, kurioje talentai prisideda prie globalių problemų sprendimo, o palankios sąlygos šalyje kviečia investuoti, kurti ir patirti natūralios gamtos aplinkoje“.
Šį dokumentą posėdyje patvirtino S.Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas.
Strategiją pristatinėjęs Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas teigė, kad ją rengiant politinė rizika „maksimaliai suvaldyta“.
Vyriausybė stokoja šalies žinomumo rezultatų
Po Seimo rinkimų spalį įvyko valdžių kaita.
Nauja Vyriausybė leido suprasti, jog šalies įvaizdį formuos kitaip.
„Iki šiol Lietuva formavo šalies įvaizdį, pasitelkdama trumpalaikį efektą kuriančias priemones, dažnai generuojamas už uždarų durų ir visuomenei pristatomas kaip galutinį rezultatą. Todėl nenuostabu, kad įvaizdžių kūrėjams buvo sudėtinga įtikinti visuomenę tokio šalies įvaizdžio teisingumu ar pasiekti reikšmingesnių šalies žinomumo rezultatų.
Mūsų siekiamybė – ne trumpalaikis įvaizdis, o ilgalaikė gera šalies reputacija“, – rašoma Vyriausybės programoje.
Iki šiol Lietuva formavo šalies įvaizdį, pasitelkdama trumpalaikį efektą kuriančias priemones.
Joje ministrų kabinetas nurodė įsipareigojantis imtis ilgalaikių politikos priemonių, stiprinančių ir gerinančių šalies reputaciją.
Jos esą turi „remtis realiais pasiekimais ir derėti su įvairių sričių politikos ilgalaikiais tikslais“.
„Suprantame, kad kiekvienas žmogus kuria mūsų šalies reputaciją, tad į planavimo procesą įtrauksime įvairias visuomenės grupes.
Reputaciją formuoja ir mūsų šalies mokslo, ekonomikos, kultūros srities, sporto pasiekimai. Drauge nuspręsime, kas mums svarbiausia, kokius save matome ir norime matyti, kaip norime būti matomi pasaulyje“, – dėstė Vyriausybė.
Nepaisant kritikos anksčiau naudotoms priemonėms, panašu, jog ministrų kabinetas tęs pradėtus darbus.
„Vyriausybė siekia tęstinumo, tačiau būtina įsivertinti priemonių tikslingumą, kurios efektyviausiai padėtų kurti gerą šalies reputaciją“, – 15min nurodė Vyriausybės Spaudos tarnyba ir pridūrė, jog konkrečios siūlomos priemonės bus įvardytos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.
Teigia, kad strategija atitinka Vyriausybės tikslus
Norint ilgalaikio rezultato, reikia ir ilgalaikės strategijos, tikino tarnyba. O tokią esą jau turime.
„Šalies reputacijos formavimas yra ilgalaikis ir nuoseklumo reikalaujantis procesas. Siekiant ilgalaikio rezultato, būtina ilgalaikė šalies pristatymo užsienyje strategija, kurioje būtų apibrėžtas aiškus tikslas, uždaviniai, veiksmai ir jų matavimo rodikliai.
Patvirtintoje Lietuvos pristatymo užsienyje 2020–2030 m. strategijoje yra išskirtos 4 pagrindinės komunikacijos sritys (ekonomika, kultūra, talentų pritraukimas, valdymas), komunikuojamos vertybės (veržlumas, tobulėjimas, laisvė kurti ir ryšys su gamta), vertės pasiūlymai. Visa tai jungia bendra šalies pozicionavimo koncepcija“, – rašoma atsakyme.
Vyriausybė tikino, jog prie strategijos kūrimo prisidėjo viešojo sektoriaus institucijų atstovai, socialiniai partneriai, visuomenė.
„Tolimesnis jų įsitraukimas, įgyvendinant šalies pristatymo veiklas, taip pat bus labai svarbus, siekiant ilgalaikio tikslo“, – pažymima atsakyme.
O tam, kad 2030-aisiais Lietuva būtų atpažįstama kaip atvira ir patikima sumanios ekonomikos valstybė, pagelbės taktinis komunikacijos ir ilgalaikis strateginis veiklų įgyvendinimo planas su aiškiai apibrėžtais vertinimo rodikliais, teigė Vyriausybė.
„Stiprėjanti Lietuvos įtaka – vienas iš Vyriausybės programoje numatytų prioritetų.
Programoje yra akcentuojama valstybės švelniosios galios stiprinimas, ekonominės ir kultūrinės diplomatijos svarba, inovacijos ir šalies ekonominio potencialo pristatymas, siekiant pritraukti užsienio investicijų, stiprinti šalies ekonomiką.
Lietuvos pristatymo užsienyje strategija 2020–2030 m. taip pat akcentuoja šiuos aspektus“, – pabrėžė Vyriausybės spaudos tarnyba.
-
Naujas Lietuvos turizmo prekės ženklas: „drąsią šalį“ keičia „real is beautiful“
-
„Real is beautiful“: Lietuvos turizmą už 140 tūkst. eurų reklamuoja nuotraukomis iš kitų šalių
-
Gelbstint „Real is beautiful“: pristatyta nemokama Lietuvos nuotraukų bazė
-
„Real is beautiful“ komunikacija rūpinsis „The XX“
-
Vyriausybė svarstys Lietuvos pristatymo užsienyje strategiją
Sąsajos su įmonėmis, kurios rengė strategiją
Į strategiją atliepiantį Lietuvos vizualinio identiteto sukūrimo paslaugos pirkimą Vyriausybės kanceliarija paskelbė rugsėjį.
Iš būsimo tiekėjo reikalauta sukurti ir pateikti „Lithuania Co-create“ vizualinę išraišką bei vientisą Lietuvos reprezentaciją, kuria naudotųsi Vyriausybė, ministerijos ir jai pavaldžios įstaigos, atsakingos už šalies prisistatymą užsienyje.
„Vizualinės išraiškos kompoziciją turi sudaryti užrašas „Lithuania Co-create“ specialiai sukurtu šriftu ir tinkamai parinkta spalva / spalvomis, atitinkančiomis šalies pozicionavimo koncepciją“, – skelbiama mažos vertės pirkimo sąlygose.
Konkurse varžėsi keturi dalyviai: mažoji bendrija „Identiteto studija“ (pasiūlymo kaina – 35 090,00 eurų su PVM), bendrovė „Godspeed Branding“ (pasiūlymo kaina – 33 731,17 eurų su PVM), bendrovė „Folkai“ (pasiūlymo kaina – 31 290,60 eurų su PVM) ir subjektų grupė bendrovės „Videvita Vilnius“ ir „Fintekom“ (pasiūlymo kaina – 26 620,00 eurų su PVM).
Gruodžio 2-ąją paaiškėjo pirkimo laimėtojas – bendrovė „Godspeed Branding“.
Anksčiau šiai įmonei vadovavo Giedrė Selenytė, o gruodžio 3-ąją direktore paskirta Rūta Karvelytė. Ji, be kita ko, – ir bendrovių „New Agency“ bei „SuperYou“ įgaliotinė.
R.Karvelytę į pareigas paskyrė vienintelis „Godspeed Branding“ akcininkas Artūras Razgūnas, kuris priklauso tiek „New Agency“, tiek „SuperYou“ valdyboms.
„Godspeed Branding“ pateiktas siūlymas buvo ekonomiškai naudingiausias, todėl ir pasirinktas, nurodė Vyriausybė.
„Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas buvo nustatomas pagal kainos ir kokybės santykį“, – rašoma atsakyme 15min.
Pasirinko žalią spalvą
Įmonė Lietuvos ženklo kūrimui pasiūlė naudoti žalią spalvą.
„Žalia spalva nėra naudojama kitų regiono šalių, tad gali veikti kaip pagrindinis Lietuvos atpažįstamumo elementas“, – teigiama „Godspeed Branding“ prezentacijoje.
Žalia spalva nėra naudojama kitų regiono šalių.
Šalies logotipo kūrimui siūloma nenaudoti istorinių simbolių, turinčių „per daug ryškų charakterį“: „Tai skatins vartotojus į jį žiūrėti kaip į įrankį, padėsiantį pristatyti jų kuriamą turinį kokybiškiau ir vieningiau bendram kontekste.“
Prezentacijoje pateikiami „Lithuania Co-create“ apipavidalinimo pavyzdžiai: skirtingos logotipo versijos, pavyzdiniai knygų maketai, atributika.
Bendrovė „Godspeed Branding“ sukūrė ir įvaizdinį video įrašą. Publikavus šį tekstą, įrašas viešai nebeprieinamas.
Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas 15min teigė, jog prezentacijoje pateiktas logotipo ir „Lithuania Co-create“ išraiškos panaudojimas yra tik preliminarus.
Vizualika esą bus tobulinama ir derinama su įmone, laimėjusia konkursą.
Prie Lietuvos prisistatymo ženklo kūrimo prisidėjo agentūros „Investuok Lietuvoje“ Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė Rūta Nemunytė, naujienlaiškių valdymo sistemos „Mailerlite“ marketingo vadovė Ilma Nausėdaitė, politikos antropologas Arvydas Grišinas, filosofas, rašytojas Kristupas Sabolius ir Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Justė Kostikovaitė.
Kaip pristatyti Lietuvą, mokys valstybės vadovus
Gruodžio 17-ąją Vyriausybės kanceliarija paskelbė dar vieną pirkimą, susijusį su Lietuvos pristatymo užsienio strategija.
Šį kartą ieškota tiekėjo, kuris ministerijų ir jų pavaldžių įstaigų darbuotojams, departamentų vadovams, kitiems viešojo sektoriaus specialistams, diplomatams, merams ir savivaldybių administracijoms bei aukščiausiems šalies vadovams surengtų mokymus apie tai, kaip Lietuvą užsienyje pristatyti efektyviai.
Pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Maksimali jam numatyta lėšų suma – beveik 59 tūkst. eurų.
Pasiūlymus buvo galima teikti iki sausio 11 dienos.
