Nepaprastoji padėtis dėl masinio migrantų antplūdžio pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir 5 km į valstybės gilumą nuo jo mėnesiui įsigaliojo nuo lapkričio 10-osios.
Migrantai randa naujų patekimo būdų
Šį laikotarpį siūloma pratęsti dar mėnesiui, tai yra iki sausio 10 dienos.
Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, jog nelegalios migracijos problema pasienyje su Baltarusija niekur nedingo.
Repatriaciniais skrydžiais išvyko tik – geriausiu atveju – keletas šimtų.
„Galima vertinti, kad žmonės, kurie buvo tyčia pristumti prie sienos, yra nuo jos šiek tiek atitraukti, bet mes puikiai žinome, kad repatriaciniais skrydžiais išvyko tik – geriausiu atveju – keletas šimtų, pati problema niekur nedingo, atskiros pastangos ir toliau tęsiasi“, – per Vyriausybės pasitarimą trečiadienį kalbėjo ministrė pirmininkė.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vertinimu, grėsmės, dėl kurių buvo įvesta nepaprastoji padėtis, išlieka aktualios.
Pasak ministerijos, ieškoma vis naujų neteisėtų migrantų patekimo į Lietuvos teritoriją būdų: migrantus bandoma gabenti krovininiame transporte, yra duomenų, kad kuriami organizuoto nusikalstamumo požymių turintys gabentojų tinklai, fiksuojami padažnėję migrantų gabenimo atvejai.
Taip pat – stebima tyčinio pjaunančios vielos gadinimo praktika, bandoma įveikti pjaunančios vielos barjerą ją atkeliant.
Prie sienos su Lenkija bus galima patekti
„Pažymėtina, kad Baltarusijos Respublikoje yra apie 10 tūkst. neteisėtų migrantų, todėl jų nukreipimo į Lietuvos Respubliką rizika, kol jie repatriaciniais skrydžiais iš Minsko negrąžinti į kilmės šalis, išlieka pakankamai didelė“, – rašte Vyriausybei nurodė ministerija.
Be to, pasak jos, situacija Lenkijos pasienyje su Baltarusija „taip pat vertinama kaip įtempta ir reikalaujanti nuolatinio pasirengimo bei reagavimo į staigius pokyčius“.
Dėl to nepaprastąją padėtį siūloma ne tik pratęsti, bet ir įvesti prie Lietuvos valstybės sienos su Lenkija ir 5 km į valstybės gilumą nuo pasienio ruožo.
Draudimas patekti į šią teritoriją, taip pat draudimas deklaruoti gyvenamąją vietą ją keičiant šioje teritorijoje nebūtų taikomi.
„Mūsų piliečiai, norintys vykti, galės toliau vykti, bet pareigūnai turės galimybę patikrinti, paprašyti dokumentų, patikrinti transporto priemonę.
Jeigu bus fiksuoti tokie atvejai, kai bus gabenami migrantai, tie asmenys nebus laikomi įleisti į Lietuvos Respubliką ir pareigūnai turės galimybę juos grąžinti“, – per pasitarimą paaiškino vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Migrantai negalėtų palikti apgyvendinimo vietų
Nepaprastoji padėtis ir toliau galiotų užsieniečių apgyvendinimo vietose, tačiau siūloma atsisakyti nepaprastosios padėties 200 m teritorijoje aplink apgyvendinimo centrus.
„Iki šiol nenustatyta jokių rizikų, dėl kurių reikėtų nepaprastųjų priemonių taikymą tęsti tokioje teritorijoje“, – teigė VRM.
Taip pat siūloma nustatyti asmenų, esančių stovyklose Lietuvoje, kurie oficialiai nėra įleisti į Lietuvą, judėjimo ribojimą, tai yra uždrausti jiems palikti apgyvendinimo vietas.
Siūloma atsisakyti ir transporto priemonių patekimo į nepaprastosios padėties teritoriją ribojimo, nes nustatyti judėjimo ribojimai taikomi asmenų atžvilgiu, o tai esą apima ir transporto priemonių judėjimą.
Dėl viso to ministrų kabintas ketina apsispręsti penktadienį, po to klausimas kitą savaitę turėtų keliauti į Seimą.
Projektą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo Seimo prašoma svarstyti skubos tvarka.
V.Čmilytė-Nielsen: Seimas sprendimus priims
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen įsitikinimu, parlamentarai, įvertinę situaciją, sprendimą dėl nepaprastosios padėties priims laiku.
„Aš manau, kad tarpų tikrai mes neturėtumėm daryti. Jei bus toks poreikis, tikrai Seimas susirinks ir apsvarstys, ir priims sprendimus, kurie tikrai labai svarbūs mūsų saugumo užtikrinimui“, – trečiadienį LRT radijui komentavo V.Čmilytė-Nielsen.
Nepaprastoji padėtis yra vienas iš tokių rimtų įrankių, kad pasirengimą užtikrintumėme.
Jos vertinimu, nepaprastoji padėtis leis užtikrinti Lietuvos pasirengimą migracijos krizės akivaizdoje.
„Pasienyje mes matome neapibrėžtą situaciją – ji tai pagerėja, tai tampa labiau įtempta. Tačiau bendras kontekstas yra įtampos kontekstas – aš sakyčiau, laukimas, ką dar sugalvos desperatiškasis A.Lukašenkos režimas.
Tokiomis sąlygomis, manau, kad yra visiškai pagrįsta Lietuvai būti pasirengus įvairiems scenarijams ir nepaprastoji padėtis yra vienas iš tokių rimtų įrankių, kad pasirengimą užtikrintumėme“, – kalbėjo Seimo vadovė.