Pagal priimtą nutarimą, kurį dar turės patvirtinti Seimas, nepaprastoji padėtis galiotų iki gruodžio 16 dienos 24 valandos.
Dėl tebesitęsiančio karo Ukrainoje šis režimas būtų įvestas Lietuvos pasienio su Rusija ir Baltarusija ruožuose bei pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje, tai yra Vilniaus ir Kauno oro uostuose, Vilniaus geležinkelio stotyje, kt.
Nuo vasario pabaigos nepaprastoji padėtis Lietuvoje yra įvesta visoje teritorijoje.
Pagal priimtą nutarimą, didžiausia naujovė – ketinimas riboti Rusijos piliečių įleidimą į Lietuvą.
„Atsižvelgiant į aktualų grėsmių paveikslą siūloma nauja nepaprastoji priemonė, tai yra ribojamas Rusijos Federacijos piliečių vykimas per Europos Sąjungos sieną“, – pristatydama naująjį projektą sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Nurodyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba turės užtikrinti, jog per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos teritoriją būtų įleidžiami tik Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos piliečiai.
Šie kriterijai dar nėra nustatyti, juos turėtų parengti Užsienio reikalų ministerija, suderinusi su Latvija ir Estija.
Taip būtų įgyvendinamas Baltijos valstybių susitarimas riboti rusų turistų atvykimą.
Trečiadienį Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Kaune pranešė praktiškai sutarę, kad į šalis nebus įleidžiami rusai, turėsiantys nesvarbu kokioje šalyje išduotą Šengeno vizą.
Šis sutarimas turės būti įgyvendinamas per nacionalinius teisės aktus, Lietuvos atveju tai daroma per nutarimą dėl nepaprastosios padėties paskelbimo.
Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, dar neaiški tiksli data, nuo kada ribojimai rusų turistams bus taikomi.
Pagal Vyriausybės nutarimą dėl nepaprastosios padėties, valstybės sienos apsauga liks sustiprinta, nelegalūs migrantai ir toliau nebus įleidžiami, išskyrus patekimą humanitariniais tikslais.
Kaip ir iki šiol nebus priimami Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymai išduoti vizas, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.
„Visos priemonės orientuotos į grėsmes, nepatogumų gyventojams anksčiau nesukėlė ir dabar neturėtų sukelti“, – tvirtino A.Bilotaitė.
„Nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos ir Baltarusijos pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę ir sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, grasina NATO, Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos valstybių saugumui, kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, taip pat dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobūdžio provokacijų visuomenės rimčiai kilusios grėsmės, kurios neįmanoma pašalinti netaikant Nepaprastosios padėties įstatyme nustatytų konkrečių nepaprastųjų priemonių“, – nurodoma Vyriausybės nutarime.
Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą ir galiojo iki birželio 29 dienos, vėliau ji pratęsta iki rugsėjo 15 dienos imtinai.
