„Yra konsultacijos su Europos Komisija prasidėjusios ir gali būti toks variantas, kad iš esmės nereikės keisti nieko (...). Arba galime priimti įstatymo projektą, kurį reikės po to naikinti“, – aiškino jis.
Ministrų kabinetas kol kas nusprendė nesvarstyti pataisų, keičiančių Vilniaus, Utenos ir Alytaus apskričių ribas. S.Skvernelis pabrėžia, kad net ir priėmus pataisas, keistųsi tik statistikos rinkimas, o ne realus administracinis suskirstymas.
„Tai sukėlė daug emocijų nereikalingų, nes sunkiai suprantama, kad mes kalbame apie statistinių regionų pakeitimą, tai yra statistikos rinkimą, o daug kas priėmė, kad iš tikrųjų keisis administracinis suskirstymas, įstaigos turės persiorganizuoti veiklą, tai nesinori tikrai tos sumaišties“, – sakė ministras.
Dar pavasarį Vidaus reikalų ministerija pasiūlė keisti Vilniaus, Utenos ir Alytaus apskričių ribas, kad augant šalies ekonomikai, per kitą Europos Sąjungos (ES) finansinę perspektyvą nebūtų prarasta 2,7 mlrd. eurų. Pagal VRM siūlymą Švenčionių, Širvintų ir Ukmergės rajonai būtų priskirti Utenos apskričiai, o Šalčininkų rajonas – Alytaus apskričiai.
Pasiūlymas aiškinamas tuo, kad 2017 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui viršys 75 proc. ES vidurkio, todėl 2021-2028 metais Lietuva bus priskirta pereinamojo laikotarpio regionams, dėl to jai gali būti skirta mažiau ES paramos – skaičiuojama, kad šalis gautų iki 2,7 mlrd. eurų mažiau nei dabar.
Teritorinių vienetų perskirstymas, išskiriant labiausiai ekonomiškai išvystytą teritorinį vienetą – Vilniaus apskritį, reikštų, kad parama po 2020 metų nebūtų sumažinta iki 60 proc. dabartinio lygio.
Ministerija nurodo, kad regionų perskirstymas neturėtų įtakos rinkimams, vietos savivaldai ar valstybės institucijoms, jis paveiktų tik statistikos rinkimą – ji būtų renkama pagal naujai suformuotus regionus.
2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu Lietuvai skirta beveik 8,5 mlrd. eurų ES paramos, iš kurių 4,6 mlrd. eurų skirta mažiau išvystytų regionų plėtrai.
