Vyriausybė šias lėšas numatė po Seimo sprendimo nuo 60 iki 100 proc. kelti algas per karantiną koronaviruso židiniuose dirbantiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, įskaitant gydytojus rezidentus.
Didesnes algas gaus darbuotojai, karantino metu organizuojantys ar teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams, vykdantys epidemijų profilaktikos priemones ligos židiniuose.
Kaip Vyriausybės posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, šie padidinimai galios viso karantino metu.
„Šiuo metu pagrindinės PSDF rezervo dalies lėšos sudaro 34,6 mln. eurų. Bet dar nežinoma, kokios bus gydymo įstaigų faktinės sąlygos kovo mėnesį priskaičiuotiems atlyginimų priedams“, – sakė jis.
Galutinį sprendimą skirti pinigus priims A.Veryga ministro įsakymu, atsižvelgiant į konkretų kiekvienos įstaigos lėšų poreikį.
Kituose Vyriausybės trečiadienį svarstomuose teisės aktų projektuose taip pat numatyta, kad kiek atlyginimas didinamas konkrečiam darbuotojui, nustatys įstaigos vadovas, tačiau greitosios medicinos pagalbos medikams kovoje su koronavirusu jis negalės būti mažesnis nei 80 procentų nuo jo atlyginimo.
Numatė kompensacijas nuo koronaviruso nukentėjusiems medikams
Vyriausybė trečiadienį numatė kompensacijas ir galimas draudimo išmokas nuo koronaviruso ar kitų ypač pavojingų užkrečiamų ligų nukentėjusiems medikams ir jų artimiesiems.
Pakeistame kompensacijų apraše įtvirtinta, jog mirus darbuotojui, teikusiam paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams, ar jei jis dirbo vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, jo artimiesiems būtų skirta 93,1 jo mėnesinių atlyginimų dydžio kompensacija. Pakeitimus siūlė Sveikatos apsaugos ministerija.
Sprendime nurodyta, jog jei, pavyzdžiui, darbuotojo atlyginimas siekia 1,5 tūkst. eurų per mėnesį, jo artimiesiems lygiomis dalimis būtų išmokama 139 650 eurų.
Jei darbuotojas, užsikrėtęs pavojinga užkrečiama liga, netektų sveikatos ir darbingumo, jam būtų mokama 1-5 metų jo atlyginimo dydžio kompensacija. Priklausomai nuo netekto darbingumo lygio, minėtą 1,5 tūkst. eurų atlyginimą gaunantis medikas sulauktų nuo 18 iki 90 tūkst. eurų.
Be kompensacijų, taip pat nustatyta, kad medicinos darbuotojai galėtų gauti 20-50 proc. nuo metinio atlyginimo dydžio sumos draudimo išmoką, nustatant žirkles – ne mažiau nei 24 minimalūs mėnesiniai atlyginimai (14 568 eurų) ir ne daugiau nei 48 MMA (29 136 eurų).
Sprendimą skirti ar neskirti kompensacijas ir draudimo išmokas priims sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija.
