„Specialaus departamento steigimo poreikį rodo ir tai, kad tautinių mažumų klausimai tebėra aktualūs vidaus politikoje ir išlieka jautrūs santykiuose su kai kuriomis kaimyninėmis valstybėmis. Todėl kitais metais veiklą pradėsiantis departamentas ne tik bendradarbiaus su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, bet taip pat ir su užsienio šalimis ir diplomatinėmis atstovybėmis, kurių atstovai (tautinės bendrijos) gyvena Lietuvoje“, – sako premjeras Algirdas Butkevičius.
Tautinių mažumų klausimai tebėra aktualūs vidaus politikoje ir išlieka jautrūs santykiuose su kai kuriomis kaimyninėmis valstybėmis, - įsitikinęs premjeras.
Ypač svarbiu uždaviniu išlieka bendradarbiavimas vyriausybiniame lygmenyje su Jungtinių Tautų Organizacija, Europos Taryba (ET), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Europos Sąjungos institucijomis ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, besirūpinančiomis tautinių mažumų padėtimi, ir aktualios informacijos apie Lietuvoje įgyvendinamą tautinių mažumų politiką sklaida.
Tautinių bendrijų atstovai ne vienerius metus kėlė klausimą dėl atskiros institucijos, galėsiančios apimti visus tautinėms bendrijoms rūpimus klausimus, steigimo.
Šis klausimas buvo numatytas ir Seime patvirtintoje Šešioliktosios Vyriausybės programoje.
Panaikinimas turėjo blogų pasekmių
Tautinių mažumų departamento steigimą paskatino ir šiuo metu svarstomoje ET Patariamojo komiteto nuomonėje dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje ne kartą pabrėžtas faktas, kad, panaikinus Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą, kilo neigiamų pasekmių.
Anksčiau Lietuvoje veikęs Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas buvo panaikintas 2010 m. Jo funkcijos buvo perduotos Kultūros, Švietimo ir mokslo bei Užsienio reikalų ministerijoms.
2011 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 154 tautybių atstovai, kurie sudarė 15,8 proc. visų gyventojų.