Užšaldytų embrionų saugojimas, dvejų metų terminas nuspręsti, ką daryti su likusiais embrionais, embrionų donorystės galimybė – visi šie klausimai vaikų trokštančioms susilaukti poroms iš pradžių yra antraeiliai. Svarbiausia – sėkmingai pastoti ir išnešioti vaikelį. Tačiau labai greitai tai, kas buvo nesvarbu, tampa labai aktualu.
Ilgai puoselėta 35 metų vilnietės Ramintos (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas – red. past.) svajonė išsipildė – po pagalbinio apvaisinimo ji sūpuoja dukrytę.
Per pagalbinio apvaisinimo procedūrą išaugo 16 embrionų. Keletas žuvo, du buvo įsodinti į Ramintos gimdą, vienas prigijo, o 8 liko užšaldyti.
Bet juk tai yra tas pats, kas kokiam nors svetimam, nepažįstamam žmogui atiduoti savo vaiką!
Pastarieji saugomi Santaros klinikų Vaisingumo centre. Už jų saugojimą kas mėnesį Raminta moka po 30 eurų. Ir taip – iki gyvenimo galo, mat dabar galiojantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas embrionus įpareigoja saugoti amžinai.
Išsivaduoti nuo finansinės naštos Raminta su vyru galėtų nebent po dvejų metų nuo embrionų sukūrimo dienos. Tada pora gali rašyti prašymą embrionų atsisakymui.
Anonimiška ir neatlygintina
Partneriai, kuriems buvo atlikta pagalbinio apvaisinimo procedūra, ir liko nepanaudotų embrionų, laikomų lytinių ląstelių banke, savo parašu galės leisti juos „įsivaikinti“ kitoms nevaisingoms poroms.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, Vyriausybės sprendimas leis daugiau porų susilaukti vaikų.
„Mūsų tikslas yra labai konkretus – padėti poroms, negalinčioms sulaukti šeimos pagausėjimo. O tai padaryti galėsime apmokėdami už kur kas daugiau reikiamų paslaugų. To Lietuvoje labai laukia daugybė žmonių“, – sako ministras A.Veryga.
Pagal valstybinę embrionų donorystės programą embrionai turėtų būti pervežti į universitetinę kliniką. Šiuo metu licenciją teikti dirbtinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas turi Santaros ir Kauno klinikos. Tikimasi, kad ateityje šias paslaugas galės teikti ir daugiau šalies gydymo įstaigų.
Donuotas embrionas būtų parenkamas tinkamai porai, kuriai būtų atliekamos pagalbinio apvaisinimo procedūros naudojant donuotą embrioną.
Ši donorystė būtų neatlygintina ir anonimiška, todėl tokiu keliu gimęs vaikas niekada nesužinotų, kas yra jo genetiniai tėvai.
„Bet juk tai yra tas pats, kas kokiam nors svetimam, nepažįstamam žmogui atiduoti savo vaiką!“ – tokia galimybė Ramintą tiesiog šiurpina.
Dėl moralinių nuostatų ji ir jos vyras jokiu būdu nesutiktų to daryti.
Atiduoti embrionus pageidauja vienetai
Nuo 2017 metų balandžio, kai įsigaliojo Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, Santaros klinikų Vaisingumo centre embrionus šaldė 272 sutuoktinių poros. Vidutiniškai vienai porai tenka apie 5 embrionus.
Iki šios dienos atsirado vos kelios šeimos, kurios labai aiškiai pasakė, kad neturi pinigų mokėti už saugomus embrionus, ir išreiškė norą vos suėjus 2 metų terminui juos donuoti.
Santaros klinikų Vaisingumo centro vyresnioji gydytoja embriologė dr. Živilė Gudlevičienė 15min yra sakiusi, kad toks sprendimas poroms labai nelengvas.
Kitai moteriai įsodinto embriono paveldėtų genų rinkinys yra toks pats kaip jūsų vaiko.
Jos įsitikinimu, visais atvejais reikalinga labai patyrusių psichologų pagalba tiek poroms, atsisakančioms savo embrionų, tiek ir besiruošiančioms juos priimti.
„Įsivaizduokite, kad gyvenote Vilniuje, tačiau vieną dieną persikraustote į Kaišiadoris. Esate naujakuriai, pradedate susipažinti su kaimynais. Ir štai, toje pačioje laiptinėje atsiveria buto durys ir išeina vaikas, kurio išvaizda, veido bruožai šokiruojančiai panašūs į jūsų vaiko. Juk tai kitai moteriai įsodinto embriono paveldėtų genų rinkinys yra toks pats kaip jūsų vaiko, nes embrionai buvo sukurti tuo pačiu metu, naudojant tų pačių partnerių lytines ląsteles tą pačią dieną“, – pacientams pasakoja Ž.Gudlevičienė.
Trejiems metais – 500 tūkst. eurų
Embrionų donorystės programą koordinuos Nacionalinis transplantacijos biuras. 10 metų programos įgyvendinimo terminas nustatytas dėl to, kad tai būtų pakankamas periodas rezultatams gauti ir įvertinti.
Programos rezultatams įvertinti reikės sulaukti, kol bus įvertintas iš donuotų embrionų gimusių vaikų skaičius, jų sveikatos būklė ir t.t.
Programos vykdymui skiriamo finansavimo suma negali viršyti 500 tūkst. eurų per trejus kalendorinius metus.
Už šiuos pinigus bus įsigyta įranga embrionų pervežimui ir saugojimui, dalis lėšų numatyta specialistų kvalifikacijos tobulinimui, visuomenės informavimui, paskaitų apie embrionų donorystę organizavimui.
Programai įgyvendinti bus rengiami ir sveikatos apsaugos ministro tvirtinami veiksmų planai 2019–2023 ir 2024–2028 metams.
Viliasi, kad valdžia atsitokės
„Savo embrionus saugosime kitoms apvaisinimo procedūroms“, – paaiškino Raminta. Tačiau čia pat susizgribo ir ėmė garsiai svarstyti: „O kas bus, jei antrąkart pastosiu natūraliai ir specialistų pagalbos neprireiks?“
Šiuo metu 30 eurų mėnesinis mokestis už embrionų saugojimą Ramintai nesudaro problemų. Tačiau ilgalaikė perspektyva nedžiugina, juk šiuos pinigus verčiau išleisti realiems jau augančių atžalų poreikiams.
Juolab kad pagal įstatymą pagalbinio apvaisinimo procedūra nemokamai atliekama tik moterims iki 42 metų.
Viliuosi, kad tiesiog bus susivokta, arba pasikeis valdžia, kuri priims logišką sprendimą dėl embrionų saugojimo terminų.
Be to, pastojimo tikimybė naudojant užšaldytus embrionus tesiekia iki 20 proc.
Dar vienas momentas – embrionų galiojimo laikas. Nors jis nėra apibrėžtas, užsienio šalių mokslininkai kalba, kad optimalu juos saugoti 10 metų, mat vėliau jų ląstelės biologiškai pamažu miršta.
„Viliuosi, kad tiesiog bus susivokta, arba pasikeis valdžia, kuri priims logišką sprendimą dėl embrionų saugojimo terminų“, – lūkesčių neslepia Raminta.
Siūlymai palaikymo nesulaukė
Vasario viduryje Seime buvo svarstomi Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimai dėl amžino embrionų saugojimo, siekiant nuo šeimų nuimti finansinę naštą. Tačiau nei liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, nei konservatorių siūlymai nesulaukė parlamentarų palaikymo – abu projektai buvo atmesti.
V.Čmilytės-Nielsen įsitikinimu, valstybė, sukūrusi prievoles saugoti embrionus amžinai, privalo už tai pati ir sumokėti.
„Įpareigojimas embrionus saugoti amžinai yra perteklinis ir perteklinė našta poroms, kurios ir taip susiduria su moraliniais sunkumais. O čia dar sveikatos bei finansiniai iššūkiai“, – kolegei pritarė konservatorius Mykolas Majauskas.
Be to, kyla natūralus klausimas, pavyzdžiui, kam tektų finansinė prievolė už embrionų saugojimą po tėvų mirties – žmonės juk neamžini.
50 tūkst. nevaisingų porų
Embriono užšaldymo ir laikymo paslaugų įkainiai šią paslaugą teikiančiose įstaigose Lietuvoje svyruoja nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio eurų per metus. Mėnesinis įkainis, nepriklausomai nuo saugomų embrionų skaičiaus, valstybinėse įstaigose siekia apie 30 eurų, privačiose – 60–100 eurų.
M.Majauskas pažymėjo, kad embrionų saugojimo paslaugos apmokėjimo perkėlimas pacientams sukuria paradoksalią situaciją: „Valstybė įvairiomis finansinėmis paskatomis (vaiko pinigai, vienkartinės išmokos gimus vaikui, etc.) remia vaikus auginančias šeimas, tačiau tas šeimas, kurios vaikų susilaukė po pagalbinių procedūrų, diskriminuoja ir apmokestina papildomai. Taip gali susidaryti situacija, kai vaiko pinigai, per metus tenkantys šeimai, auginančiai po pagalbinio apvaisinimo procedūrų gimusį vaiką ar vaikus, net nepadengtų šaldomų embrionų saugojimo mokesčio.“
Vaiko pinigai, per metus tenkantys šeimai, net nepadengtų šaldomų embrionų saugojimo mokesčio.
Pasaulyje 1 iš 6 porų kenčia nuo nevaisingumo, apie 15 proc. nevaisingų porų pagalbinis apvaisinimas yra vienintelis tinkamas gydymo metodas. Lietuvoje nustatyta, kad yra per 50 tūkst. nevaisingų porų.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas pradėjo veikti 2017 metų sausio 1-ąją.
Siūlo nešaldyti embrionų pertekliaus
Parlamentarė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Agnė Širinskienė 15min yra teigusi, kad šeimos dar prieš procedūrą turi galvoti apie tai, kiek embrionų joms reikės.
„Nesuprantu, kokia čia problema – įstatymas leidžia įvairius pasirinkimus. Amžino embrionų saugojimo norma ir buvo priimta būtent dėl to, kad nebūtų skatinama šaldyti perteklinių embrionų. Šeimos gali prašyti sukurti ribotą embrionų skaičių ir jų nešaldyti.
Embriono atsekamumas nuo sukūrimo iki panaudojimo yra absoliučiai reguliuojamas poįstatyminiais aktais.
Todėl neteisinga skųstis. Poros, priimdamos sprendimus, pirmiausia turi įvertinti savo finansines galimybes ir labai gerai pagalvoti. Reguliavimas, nepaliekant prievolės valstybei apmokėti embrionų saugojimo, buvo pasirinktas, kad skatintų šeimas susimąstyti, kad bus tam tikros finansinės pasekmės, ir įsipareigojimai, jei jos susikurs daugiau embrionų ir laikys juos savo reikmėms“, – kalbėjo ji.
Teiginius apie galimą kraujomaišą leidus embrionus „įvaikinti“ Seimo narė vadino legendomis: „Embriono atsekamumas nuo sukūrimo iki panaudojimo yra absoliučiai reguliuojamas poįstatyminiais aktais. Laikantis visų teisės aktų sukelti kraujomaišos nėra net teorinės galimybės.“
