Pasak jo, plane numatomos naudoti gyventojus skatinančios priemonės yra gerokai veiksmingesnės, negu sankcijos, baudos ar kitokie finansiniai apribojimai.
„Tai yra sėkmės planas, nes kada yra draudžiama, kada yra ribojama, kada skiriamos baudos ir sankcijos tada dažniausiai ieškoma būdų kaip to išvengti, kaip apeiti“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Tuo metu aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad šiuo planu gyventojai bus skatinami rinktis mažiau aplinką teršiančias transporto priemones.
„Manau, kad taikant šias priemones mes dar labiau galėtume paskatinti ir motyvuoti žmones rinktis švaresnes transporto priemones“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį sakė K.Mažeika.
Pirmasis oro taršos mažinimo planas susilaukė kritikos dėl per didelių draudimų, neaiškaus automobilių apmokestinimo ir degalų akcizo didinimo.
Naujajame taršos mažinimo plane numatyta, kad taršių automobilių atsisakę gyventojai galės gauti lengvatų viešajam transportui arba įsigyti mažos taršos kriterijus atitinkantį lengvąjį automobilį – tam numatoma skirti 30 mln. eurų.
Taip pat siūlomos finansinės paskatos savivaldybėms įsigyti elektra, gamtinėmis dujomis, vandeniliu varomas viešojo transporto priemones (miesto – 30 mln. eurų, priemiestinio – 30 mln. eurų). Penkių didžiausių miestų ir kurortų savivaldybėms, įsidiegusioms dyzelinu varomų transporto priemonių eismo ribojimo sistemas, numatomos 20 mln. eurų dydžio finansinės paskatos.
Finansinę paramą taip pat siūloma teikti gyventojams, kurie pasikeis malkomis kūrenamas krosnis į šilumos siurblius arba jungsis prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemų. Numatomas akcizo tarifo didinimas akmens angliai, koksui ir lignitui, naudojamiems šilumos energijos gamybai.
