Pataisoms trečiadienį pritarusi Vyriausybė nurodo, kad pakoregavus įstatymą jis atitiktų konstitucinį teisinės valstybės principą.
Projekto aiškinančiame rašte Teisingumo ministerija nurodo, kad siūlomu teisiniu reguliavimu galėtų pasinaudoti apie 170 asmenų, tam kasmet reikėtų apie 34 tūkst. eurų.
KT birželį paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme esanti nuostata, kuri į stažą neįtraukia faktinio tarnybos laiko pataisos darbų įstaigose ir tardymo izoliatoriuose nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki jų perėjimo į Lietuvos rankas.
Projekto aiškinančiame rašte Teisingumo ministerija nurodo, kad siūlomu teisiniu reguliavimu galėtų pasinaudoti apie 170 asmenų, tam kasmet reikėtų apie 34 tūkst. eurų.
KT pažymėjo, kad 1990 metų kovo 21 dieną buvo priimtas Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis į Sovietų Sąjungos vidaus reikalų sistemos darbuotojus, įskaitant kalėjimų prižiūrėtojus, kuriuo kiekvienas, pasirengęs prisiekti ištikimybę Lietuvai ir jai tarnauti, kviestas ir toliau sąžiningai dirbti savo darbą. Šiame kreipimesi užtikrinta, kad bus išsaugotos socialinės vidaus reikalų sistemos darbuotojų garantijos.
Kitaip nei daugelio kitų Sovietų Sąjungos Vidaus reikalų ministerijai buvusių pavaldžių padalinių, Lietuva 1990 metų kovo 11 dieną objektyviai negalėjo perimti į savo jurisdikciją įkalinimo bei sulaikymo įstaigų, tad jose tarnavę asmenys negalėjo iš karto prisiekti Lietuvai, ir buvo skatinami tęsti tarnybą, konstatavo KT.
Jis taip pat pažymi, kad Lietuvos teritorijoje veikusių pataisos darbų įstaigų ir tardymo izoliatorių apsaugą bei kontrolę vykdę SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniai nebuvo panaudoti sovietų agresijai prieš Lietuvos valstybę 1991 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais.
„Šių padalinių pareigūnai, atlikdami pataisos darbų įstaigose ir tardymo izoliatoriuose apsaugos ir kontrolės funkcijas, kartu užtikrino Lietuvos teismų nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, suėmimo, kaip kardomosios priemonės, taikymą, taip pat atliko nuteistųjų ir suimtųjų konvojavimo funkciją ir tokiu būdu prisidėjo prie visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos palaikymo“, – pažymima nutarime.
KT konstatavo, kad į stažą įskaičiavus faktinį tarnybos Lietuvos teritorijoje veikusių pataisos darbų įstaigų ir tardymo izoliatorių apsaugą ir kontrolę vykdžiusiuose SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose laiką iki Nepriklausomybės atkūrimo, būtų neteisinga neskaičiuoti tarnybos laiko po šios datos iki įstaigų perėmimo Lietuvos jurisdikcijon.
Bylą KT nagrinėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymu. Šis teismas nagrinėjo Panevėžio moterų pataisos darbų kolonijoje dirbusios pareigūnės skundą. Ji iki 1991 metų gruodžio 11 dienos, dirbdama Panevėžio kolonijoje, atliko karinę tarnybą SSRS ginkluotosiose pajėgose. Pagal ginčytą nuostatą teisinį jos tarnybos laikas nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1991 metų gruodžio 10 dienos, t. y. iki to laiko, kai Lietuvos valstybė perėmė Panevėžio moterų įkalinimo įstaigos apsaugą ir kontrolę, nebuvo įskaitomas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.
