Teikdamas klausimą Vyriausybei, premjeras Saulius Skvernelis pažymėjo, kad 1409 metais pastatyta Trakų bažnyčia „turi platų žinomumą ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje, kitose valstybėse“, o Dievo Motinos paveikslas buvo ypatingai svarbus tuometinei bendrai Lietuvos ir Lenkijos valstybei.
Tai manau, kad ta programa, kuriai pritarė Seimas – mes turime patvirtinti pačią programą, ji atlieps tuos lūkesčius trakų tikinčiųjų, Trakų savivaldybės, Lietuvos ir ne tik Lietuvos bendruomenės.
„Minime garbingą jubiliejų. Daug yra problemų – ir buitinių, kurias reikia spręsti. Tai manau, kad ta programa, kuriai pritarė Seimas – mes turime patvirtinti pačią programą, ji atlieps tuos lūkesčius trakų tikinčiųjų, Trakų savivaldybės, Lietuvos ir ne tik Lietuvos bendruomenės“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Premjeras pažymėjo, kad Trakų Švč. mergelės Marijos apsilankymo parapijinė bažnyčia, joje esantis malonėmis garsėjantis Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos paveikslas yra „unikalus tikėjimo, istorijos ir kultūros paminklas, liudijantis Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto atminimą“, taip pat Lietuvos valstybingumo raidą, saugantis daugiasluoksnį bažnyčios ir dailės paveldą, primenantis pagarbos Dievo motinai ir piligrimystės tradicijų ištakas.
Minint paveikslo karūnavimo jubiliejų, numatyta surengti sakralinio meno parodas, organizuoti jubiliejaus minėjimui skirtus sakralinės muzikos ir literatūros renginius, parengti ir transliuoti jubiliejaus minėjimui skirtas televizijos ir radijo laidas, žadama organizuoti viešus renginius, surengti tarptautinę mokslinę konferenciją.
Trakų Dievo Motinos paveikslas datuojamas 16 amžiumi, jo autorius nežinomas. 17 amžiuje paveikslas maldininkų imtas garbinti kaip stebuklingas. Trakų Dievo Motinos paveikslą pripažindamas jo svarbą 1718 metais oficialiai karūnavo Romos Popiežius Klemensas XI. Iki pat 18 amžiaus pabaigos šis paveikslas buvo garsiausias Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.