Iki šiol Lietuvos Vyriausybė kategoriškai neigė, kad šalyje veikė slaptas Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimas.
51 metų Mustafa al Hawsawis šiuo metu kalinamas JAV Gvantamo bazėje. Jis sulaikytas 2003 metais Pakistane. JAV teigia, kad jis galėjo prisidėti prie Rugsėjo 11-osios išpuolių.
Vyro gynėjų skunde teigiama, kad į Lietuvą jis galėjo būti atgabentas 2005 metų vasarį arba spalį, o išgabentas 2006 metų kovą.
Teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė BNS pirmadienį patvirtino, kad Vyriausybės prašymu Strasbūro teismo kanceliarija terminą Lietuvai pateikti poziciją pratęsė iki spalio 31 dienos.
BNS žiniomis, anksčiau Europos Žmogaus Teisių Teismas buvo nurodęs Lietuvai poziciją pateikti rugpjūčio mėnesį.
„EŽTT kanceliarija pranešė, kad patenkintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo EŽTT prašymas iki spalio 31 dienos pratęsti terminą pateikti Vyriausybės poziciją dėl pareiškėjo Al-Hawsawi skundų priimtinumo“, – BNS sakė viceministrė.
„Atidėti šį terminą buvo prašoma dėl to, kad tai sudėtinga, didelės apimties byla, šiuo metu dar vyksta su byla susijęs ikiteisminis tyrimas, jį atlieka Generalinė prokuratūra, ir taip pat dėl poreikio suderinti poziciją su atitinkamomis valstybės institucijomis“, – pridūrė I.Gudžiūnaitė.
Tai jau antroji byla Strasbūro teisme dėl spėjamo CŽV kalėjimo.
Europos Žmogaus Teisių Teismas pernai gegužę konstatavo, kad Lietuvoje amerikiečiai slapta kalino kitą Saudo Arabijos pilietį Abu Zubaydah.
Teismas dėl žmogaus teisių pažeidimų įpareigojo Lietuvą jam išmokėti 130 tūkst. eurų kompensaciją. Šiuos pinigus Vyriausybė atidėjo į depozitinę sąskaitą.
Lietuvos Vyriausybės atstovai pirmojoje byloje laikėsi pozicijos, kad patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, turėjo veikti ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras. Vyriausybė tikino, kad įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.
Lietuvoje dėl spėjamo CŽV kalėjimo taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas, jame įtarimai niekam nėra pateikti.
