Ministrų kabinetas šią savaitę patvirtino neigiamą išvadą grupės Seimo narių parengtai Vietos savivaldos įstatymo pataisai, kuria siūloma nustatyti naują savarankiškąją savivaldybių funkciją.
Pagal valdančiųjų ir opozicijos atstovų teikiamą projektą, savivaldybės turėtų dalyvauti „svarstant naujų specialiosios paskirties pastatų (...) įrengimo (statybos ar rekonstrukcijos būdu) savivaldybėje planus“.
Į šių pastatų kategoriją patenka karinių vienetų pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai.
Projekto autorių teigimu, šiuo metu savivaldybių tarybų nariai apie specialios paskirties statinių atsiradimą savivaldybėje sužino tik iš žiniasklaidos ar pasipiktinusių gyventojų raštų, nes galiojantys teisės aktai nenumato nei savivaldos politikų, nei gyventojų dalyvavimo svarstant naujų specialiosios paskirties pastatų įrengimo savivaldybės teritorijoje planus.
Pasak vieno iš pataisos iniciatorių liberalo Viktoro Pranckiečio, šiuo atveju kalbama daugiau ne apie savivaldos dalyvavimą, o jos informavimą.
Vyriausybė teigia pritarianti projekto aiškinamajame rašte nurodytam tikslui užtikrinti savivaldos ir vietos gyventojų teisę žinoti apie planuojamą specialiosios paskirties pastatų įrengimą savivaldybės teritorijoje, bet nesutinka dėl savarankiškos funkcijos įtvirtinimo, nes neaišku, kaip ji turėtų būti įgyvendinama.
Vyriausybės išvadoje pažymima, kad galiojantys įstatymai ir dabar užtikrina savivaldos teisę žinoti apie planuojamą specialiosios paskirties pastatų įrengimą savivaldybės teritorijoje.
Krašto apsaugos ministerijos atstovų teigimu, projektas net gali padaryti žalos gynybos poreikiams.
„Reikalavimas privalomai informuoti visuomenę apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant tokių statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus krašto apsaugai skirtose teritorijose gali daryti žalą ir neigiamą poveikį valstybės gynybos tikslams, o sprendimų dėl karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, atveju sprendimai turi būti priimami skubos tvarka, siekiant tinkamai ir laiku pastatyti reikalingus objektus“, – projektą įvertino krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys.
V. Pranckietis tikisi, kad projektas vis dėlto sulauks palaikymo Seime, prieš tai iš jo išbraukus karinius objektus.
„Su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku kalbėjau, jis sakė, kad komitete pakoreguos projektą, kad neliktų karinės paskirties pastatų. Ir viskas“, – BNS sakė parlamentaras.
„Manau, jeigu komitetas pataisytų ir išimtų žodį „karinės“, kas dabar yra neatskiriama, tuo baigtųsi diskusija dėl karinių objektų“, – pridūrė jis.
V. Pranckietis tvirtino projektą inicijavęs reaguodamas į Domeikavos Kauno rajone atvejį, kai prieš vietos gyventojų valią kaimynystėje buvo įrengti pusiaukelės namai ir apgyvendinti bausmę atliekantys asmenys.
„Buvo daug lipančių į tribūnas ir ant bačkos, sakančių, kaip čia mes paruošime įstatymo projektus. Praėjo pusę metų ir daugiau ir jokio projekto nebuvo, o kitos patirtys rodė, kad galima iš anksto informuoti ir po to diskutuoti, o ne sukelti sąmyšį“, – kalbėjo parlamentaras.
Vyriausybei pateikus išvadą toliau įstatymo papildymo projektą turėtų svarstyti Seimo komitetai.
