Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2015 07 26

Vyriausybė prisidės prie paminklų dviem Nepriklausomybės akto signatarams

Vyriausybė ketina skirti po 10 tūkst. eurų paminklų Nepriklausomybės akto signatarams Petrui Klimui ir Steponui Kairiui statyboms.
Vyriausybė
Vyriausybė / Gedimino Savickio nuotr.

Paminklas P.Klimui iškiltų Kalvarijoje, S.Kairiui – Utenoje. Ministro pirmininko padėjėjas Vilius Kavaliauskas BNS sakė, kad sprendimas prisidėti prie šių paminklų statybos priimtas atsižvelgus į savivaldybių prašymus.

„Mes dengiame maždaug trečdalį reikalingų lėšų“, – BNS sakė V.Kavaliauskas.

Tiek S.Kairys, tiek P.Klimas buvo Lietuvos Tarybos nariai, kuri 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje

Jo teigimu, abi skulptūros turėtų būti atidengtos kitais metais.

Diplomatas P.Klimas buvo Lietuvų mokslo draugijos narių, jo vadovaujama vadovėlių rengimo komisija išleido apie 50 įvairių mokymo leidinių. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, P.Klimas dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti. 1916 metais gimtinėje už okupacinei valdžiai nelojalius pasisakymus jis buvo areštuotas ir apie tris mėnesius kalintas.

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis užėmė įvairias pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, buvo viceministru, ambasadoriumi keliose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse. P.Klimas dalyvavo taikos derybose su Sovietų Rusija 1920 metais, Paryžiaus taikos konferencijoje 1919 metais.

Pasibaigiant Antrajam pasauliniam karui, P.Klimas buvo suimtas ir kalintas Sibiro lageriuose. Iš tremties jis grįžo 1955 metų pradžioje, apsigyveno Kaune. Čia 1969 metais mirė, buvo palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

S.Kairys nepriklausomoje Lietuvoje dalyvavo kuriant Utenos savivaldybę, taip pat dirbo savivaldybėse Vilniuje ir Kaune. 1919 metais jis pusę metų vadovavo Tiekimo ir maitinimo ministerijai. S.Kairys buvo Seimo narys, Socialdemokratų frakcijos pirmininkas, Trečiojo Seimo vicepirmininkas.

Taip pat jis buvo akademikas, dėstė Vytauto Didžiojo universitete, buvo Statybos fakulteto dekanas.

1943–1945 metais S.Kairys vadovavo vienam iš pagrindinių politinio pasipriešinimo judėjimų – Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui. 1944 metais pasitraukė į Vakarus. S.Kairys mirė 1964 metais Niujorke. 1996 metais signataro palaikai buvo pargabenti į Lietuvą, palaidoti Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Tiek S.Kairys, tiek P.Klimas buvo Lietuvos Tarybos nariai, kuri 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?