„Pagrindinis projekto tikslas – mažinti plynųjų miškų kirtimų kiekį, juos pirmiausia ribojant biologiniu požiūriu vertingiausiuose miškuose“, – Vyriausybės posėdyje pirmadienį sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Ministerija siūlo, kad apsauginių miškų plynųjų kirtimų biržės plotas būtų sumažintas nuo penkių iki trijų hektarų, ūkinių miškų – nuo aštuonių iki šešių hektarų.
Tuo metu rekreaciniuose gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose siūloma įteisinti atvejinius – kuomet miškas kertamas ne iš karto, o per kelis kartus – pagrindinius miško kirtimus. Šiuo metu tokie kirtimai draudžiami ir rekreaciniuose, ir ekosistemų apsaugos miškuose, draudimą pastaruosiuose siūloma palikti galioti.
Pasak ministerijos, priėmus projektą bus sudarytos sąlygos labiau funkcinę paskirtį atitinkančiam miškininkavimui atskirų grupių miškuose.
Ministerija pažymi, kad dėl ribojimų rinkai pateikiamas medienos kiekis sumažėtų nedaug. Pasak projekto rengėjų, reikšmingesnio poveikio medienos pramonės aprūpinimui žaliavine mediena siūlomi pakeitimai neturės.
Aplinkos ministerija taip pat siūlo, kad už ūkinės veiklos apribojimus ne saugomose teritorijose esančiuose privačiuose miškuose šių miškų savininkams bus sudarytos galimybės gauti kompensacijas.
Šios lėšos bus kompensuojamos biudžeto pinigais, reikalinga suma kompensacijoms mokėti preliminariai siekia apie 1 mln. eurų.
Dėl plynųjų kirtimų ribojimo yra pasisakęs ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Lapkričio pabaigoje Seimui jis pateikė Miškų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo aštuonių iki keturių hektarų sumažinti maksimalų plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotą, išskyrus sanitarinius kirtimus.
Taip norima sustabdyti didelius, didžiausią neigiamą įtaką ekosistemai turinčius kirtimus, tačiau aplinkosaugininkai tuo metu sakė, kad toks siūlymas problemų nespręs, nes, pavyzdžiui, Labanoro girioje keturi hektarai yra vidutinis kirtimo plotas.
Pastaraisiais metais Lietuvoje kilo diskusijos dėl plynų kirtimų Punios šile, taip pat kirtimų saugomose Labanoro girios teritorijose.
