Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti
2020 03 10

Vyriausybė pritarė: paminklą Antanui Smetonai statys intensyvioje Vilniaus vietoje

Vyriausybė pasitarime pritarė idėjai statyti paminklą Antanui Smetonai Vilniuje ir vietai, kur turėtų būti pastatytas tas paminklas. Tai bus skveras priešais centrinį knygyną ties Gedimino pr., Vilniaus ir Jogailos gatvių sankirta. Ši vieta dabar labiau panaši į itin aktyvų transporto mazgą, nei į garbingą vietą vienam iš Lietuvos valstybės kūrėjų tarpukariu, Vasario 16-osios akto signatarui.
Ukmergės rajone rugpjūtį atidengtas paminklas A.Smetonai.
Ukmergės rajone rugpjūtį atidengtas paminklas A.Smetonai. / LRP.lt/Roberto Dačkaus nuotr.

Aptartos 5 vietos

Darbo grupė, kuriai vadovavo Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, aptarė penkias Vilniaus viešąsias erdves. Be jau minėtos aikštės priešais Gedimino pr. 13, dar buvo apžiūrėtas skveras priešais J.Basanavičiaus g. 13, šalia Lietuvos rusų dramos teatro, teritorija Vilniaus g. tarp Kongresų rūmų ir Vyriausybės pastato, Odminių skveras ir Tilto bei Ž.Liauksmino gatvių sankirta.

„Atsižvelgiant į istorinį kontekstą, paminklui statyti tinkamiausia vieta – aikštė priešais pastatą Gedimino pr. 13, Vilniuje. Aikštė netaisyklingo stačiakampio formos (šiek tiek platėjanti link Vilniaus g.): apytiksliai 13 m pločio ir 41 m ilgio (neįskaitant įvažiavimo į pastato kiemą ir šaligatvių palei Gedimino pr. ir Vilniaus g. užimamo ploto). Jos plotas – per 530 kv.m. Šiuo metu aikštė – viešiesiems poreikiams naudojama teritorija, žemė nuosavybės teise priklauso valstybei, žemės sklypas nesuformuotas.

Atsižvelgiant į istorinį kontekstą, paminklui statyti tinkamiausia vieta – aikštė priešais pastatą Gedimino pr. 13, Vilniuje.

Miesto erdvė priešais pastatą tiesiogiai susijusi su mūsų valstybės atkūrimo istorija. 1918 m. šiandieninio pastato ir jo prieigų palei Gedimino pr. vietoje stovėjusiame pastate dirbo Lietuvos Valstybes Taryba, kurios pirmininko pareigas ėjo Antanas Smetona, Lietuvos Valstybės pirmieji ministrų kabinetai, vadovaujami Augustino Voldemaro ir Mykolo Šleževičiaus, pradėtas leisti nepriklausomos Lietuvos pagrindinių valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“, – rašoma darbo grupės rašte Vyriausybės kanceliarijai.

Pastatyti paminklą siūloma įgyvendinus du etapus – dar šiemet organizuoti paminklo sukūrimo ir jo prieigų prie pastato įrengimo meninės architektūrinės idėjos konkursą, su kurio laimėtoju būtų pasirašyta sutartis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vieta priešais Vilniaus centrinį knygyną
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vieta priešais Vilniaus centrinį knygyną

Konkursas kitąmet, paminklas – 2021 m.

Jeigu šis konkursas įvyktų iki šių metų spalio, jau kitąmet galėtų stovėti ir paminklas.

Pernai rugpjūčio 10 dieną minėtos 145-osios A.Smetonos gimimo metinės. Tądien Ukmergės rajone, Užulėnyje, prie buvusios mokyklos, o dabar muziejaus, atidengtas paminklas prezidentui. Iškilmėse dalyvavo ir prezidentas Gitanas Nausėda, savo kalboje pabrėžęs, kad pirmojo šalies vadovo A.Smetonos atminimas turėtų būti deramai įamžintas ir Vilniuje.

„Vilniuje daug kas turėtų būti įamžinta. Kaip žinote, neatsirado vietos Vyčiui, neatsiranda vietos A.Smetonai, bet negaliu pasakyti, kad viskas yra taip blogai, nes atsirado puikus paminklas J.Basanavičiui“, – tuomet sakė prezidentas.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius yra išsakęs mintį, kad galbūt paminklas turėtų būti ne vien A.Smetonos asmeniui, bet platesnei idėjai: „Nors prezidentas A.Smetona Vilniuje jau pagerbtas gatvės pavadinimu bei atminimo lenta, vis dėlto galėtų būti įamžintas ir labiau – galimas tokio atminimo akcentas, jog pats prezidentas A.Smetona ypač daug prisidėjo, kad Lietuva niekada neužmirštų, jog jos istorinė ir tikroji sostinė yra Vilnius.

Galbūt vertėtų įamžinti visos tarpukario Lietuvos ryžtą neapleisti Vilniaus, pasireiškusį garsiuoju šūkiu „Mes be Vilniaus nenurimsim“. Kita vertus, dėl paminklo formos, kaip vaizduoti, reikėtų platesnės diskusijos.“

A.Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas