Vyriausybė pritarė siūlymui į LŠS nepriimti turinčiųjų Rusijos ir Baltarusijos pilietybę

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui nustatyti, kad į Lietuvos šaulių sąjungą (LŠS) nebūtų priimti Rusijos ir Baltarusijos pilietybę turintys Lietuvos piliečiai.
Šaulių vėliavos perdavimo ceremonija
Šaulių vėliavos perdavimo ceremonija / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtame projekte numatyta, kad šauliais negali būti piliečiai, įgiję ar paaiškėjus, kad turi grėsmę Lietuvos saugumui keliančių užsienio valstybių pilietybę.

Tokių valstybių sąrašą tvirtina Vyriausybė. Ji šių metų sausį nustatė, kad dėl nacionalinio saugumo kariams, pareigūnams draudžiama vykti į Baltarusiją, Kiniją ir Rusiją.

Šauliais taip pat negalėtų tapti gyventojai, kurie bendradarbiavo su užsienio žvalgyba, priklausė teroristinei organizacijai, palaiko ryšį su už organizuotą nusikalstamumą teistais asmenimis, jei tai kelia grėsmę LŠS veiklai.

Be to, į organizaciją nebūtų priimami asmenys, raginantys pažeisti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką ar remiantys judėjimus, kurie ragina šiuos valstybės interesus pažeisti.

Į šaulius negalėtų stoti ir turintieji psichinės veiklos sutrikimų, dėl kurių galėtų kilti grėsmė LŠS tikslų įgyvendinimui. Sutrikimų sąrašą siūloma nustatyti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai.

Pakeitimams antradienį pritaręs Ministrų kabinetas juos teiks Seimui.

Taip pat, siekiant stiprinti LŠS pajėgumą ir norint ją geriau įtraukti į visuotinę gynybą, KAM siūlo organizacijoje nustatyti atskirus struktūros padalinius – specializuotus šaulių vienetus.

Anot ministerijos, LŠS specializuotieji vienetai atliktų priskirtas logistikos, kibernetinio saugumo, komunikacijos, medicinos, ryšių organizavimo, žmonių paieškos, gelbėjimo, evakuacijos ir kitas užduotis.

Kaip BNS anksčiau sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, siūlomi pokyčiai dėl specializuotų vienetų yra dalis LŠS pertvarkos, kuria šauliai integruojami į valstybės gynimo planus. 

Šaulių sąjunga agresijos atveju koviniais būriais remtų Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, o kitais pajėgumų vienetais padėtų užtikrinti viešąją tvarką, kritinės infrastruktūros objektų apsaugą, okupuotoje teritorijoje vykdyti ginkluotą ir nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą.

LŠS duomenimis, šiuo metu organizacijai priklauso per 16 tūkst. narių, tai didžiausias skaičius per 35-erius metus nuo organizacijos atkūrimo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų