Ministrų kabinetas spalį pateikė tokią išvadą Seime svarstomam Švietimo įstatymo pataisų projektui. Jį inicijavo parlamentarai iš skirtingų valdančiųjų ir opozicinių frakcijų, didžioji dalis Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narių.
Projektu siūloma, kad nuo sausio Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) organizuotų užsienio lituanistinėse mokyklose besimokančių mokinių lietuvių kalbos pasiekimų patikrinimą – būtų nustatomas jų lietuvių kalbos mokėjimo lygis.
Kaip pranešė ŠMSM, išlaikiusiesiems lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą būtų išduodamas pažymėjimas. Pasak pranešimo, vertinti lietuvių kalbos pasiekimus ir gauti tai įrodantį dokumentą daugelį metų pageidavo lituanistinės mokyklos.
Tikimasi, kad lituanistinių mokyklų mokiniams išduodamas pažymėjimas leistų sklandžiau integruotis grįžus į Lietuvą, mokytojams būtų paprasčiau suprasti, kokio lygio yra vaiko lietuvių kalbos žinios. Pažymėjimas taip pat suteiktų papildomų galimybių stojant į užsienio aukštąsias mokyklas, nes lietuvių kalbos mokėjimas būtų įskaitomas kaip užsienio kalba.
Lietuvių kalbos mokėjimo lygiai būtų nustatomi pagal Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis, pripažįstamus daugelyje valstybių. Pagal šiuos metmenis nustatomi kalbos pradedančio vartotojo (A1 ir A2), savarankiško vartotojo (B1 ir B2) ir gero vartotojo (C1 ir C2) lygiai. Lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo organizavimo, vykdymo ir apmokėjimo tvarkos aprašą patvirtintų švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, įvairiose užsienio šalyse veikia daugiau kaip 200 lituanistinių mokyklų, jose mokosi apie 8,5 tūkst. vaikų. Jeigu mokinių skaičius išliktų panašus, priėmus įstatymo projektą dėl lituanistinių mokyklų finansavimo, kasmet reikėtų apie 1,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
