VST tęs veiklą kaip atskiras juridinis asmuo, specializuota policijos įstaiga – Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendins policijos generalinis komisaras. Integracija į policijos sistemą numatoma dabartinės VST struktūros pagrindu, išlaikant VST nustatytų uždavinių tęstinumą, o pareigūnams užtikrinant jų socialines garantijas ir pareiginius koeficientus toliau tęsiant tarnybą tose pačiose pareigose.
„Mūsų tikslas – ne likviduoti, o stiprinti tarnybą, taip pat ir viešąjį saugumą. Faktas, kad dabar tarnyba yra silpna ir dauguma jų funkcijų yra dubliuojamos policijos. Būtina pažymėti, jog vienintelis dalykas, kuris keisis, tai tarnybos pavaldumas – ji bus pavaldi ne ministerijai, o policijai. Pareigūnams bus užtikrintos jų socialinės garantijos ir pareiginiai koeficientai. Taip pat neabejotinai gerinsime pareigūnų darbo sąlygas“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pertvarkant VST būtų ir toliau užtikrinamas ginkluotos gynybos plane VST numatytų užduočių vykdymas. Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vertinimu, pertvarkius VST, valstybės ginkluota gynyba nenukentėtų – priešingai, tikimasi, kad VST pertvarkos metu bus skirtas papildomas dėmesys VST pasirengimui veikti karo metu. Pagal tarptautinę teisę specializuoto policijos padalinio priskyrimas ginkluotosioms pajėgoms galimas, numatant tai valstybės teisės aktuose.
Siūlymas integruoti VST į Lietuvos policiją parengtas po išsamios situacijos analizės ir konsultacijų su viešojo ir nacionalinio saugumo ekspertais. Tiek funkcijų peržiūra, tiek tarnybos efektyvumo vertinimas, tiek VST darbuotojų apklausa parodė, jog tarnybai būtini pokyčiai.
VST funkcijų peržiūra parodė, kad unikalių funkcijų VST neatlieka, visos tarnybos vykdomos funkcijos yra dubliuojamos kitų Lietuvos statutinių institucijų. Daugiausia, net šešias, VST vykdomas funkcijas vykdo Lietuvos policija.
Įvertinus VST veiklos efektyvumą, matomi akivaizdūs darbo organizavimo trūkumai, tarnybos administracinių ir kitų gebėjimų stoka, modernių informacinių technologijų ir kitų darbo organizavimo įrankių trūkumas. Tarnyboje yra ir kitų problemų – neužimta net 30 proc. pareigybių, ilgus metus nebuvo sprendžiamas naujų pareigūnų pritraukimo ir paruošimo klausimas.
Naujausia VST darbuotojų apklausa, kurioje dalyvavo net 61 proc. VST pareigūnų, parodė, jog VST yra mažiausias pasitenkinimas darbu, lyginant su kitomis statutinėmis tarnybomis, taip pat užfiksuotas mažiausias iš visų tarnybų įsitraukimas į darbą.
Vidaus reikalų ministerija Vyriausybei taip pat pateikė siūlymą dėl policijos įstaigų konsolidavimo, policijos veiklą organizuojant per penkis Policijos departamento struktūrinius dalinius – apygardų vyriausiuosius policijos komisariatus (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio). Po pertvarkos policijos sistema atitiks prokuratūros ir teisminių institucijų teritorinio išdėstymo ribas.
Sumažėjus juridinių asmenų skaičiui bus pašalintos perteklinės valdymo grandys, efektyviau organizuojama veikla ir užtikrinama veiklos kontrolė. Ministrė pažymi, jog pareigūnai nenutols nuo gyventojų, nes jų faktinė darbo vieta liks ta pati – regionuose. Galimybė operatyviai ir lanksčiai perskirstyti pajėgas, naudoti didesnius žmogiškuosius ir aprūpinimo išteklius tik padidins saugumą bendruomenėse.
Papildomai bus įsteigti keturi policijos komisariatai – Marijampolės m., Tauragės raj., Utenos raj. ir Alytaus m. ir raj. savivaldybių teritorijai prižiūrėti. Policijos departamento pavadinimas bus keičiamas į „Lietuvos policija“.
Pokyčius numatoma įgyvendinti etapais – nuostatos, susijusios su VST integravimu į policijos sistemą įsigaliotų nuo 2024 m. kovo 1 d., o nuostatos, susijusios su administraciniais pokyčiais policijoje – nuo 2024 m. liepos 1 d.
