Teismų įstatymo pakeitimo projektas parengtas siekiant didinti teismų veiklos atvirumą ir visuomenės pasitikėjimą jais. Įstatymo projekte numatyta, kad visuomenės atstovai būtų pasitelkti sprendžiant itin reikšmingas bylas, kuriose prieš teismui priimant sprendimą jie galėtų išsakyti savo nuomonę teisėjui, kaip turėtų būti išspręstas ginčas. Teismas šią nuomonę privalės įvertinti ir pagrįsti, kodėl į ją buvo atsižvelgta arba ne.
Visuomenės atstovais teismuose galės būti ne jaunesni nei 21 metų ir ne vyresni nei 65 metų Lietuvos piliečiai, kurie yra veiksnūs, moka lietuvių kalbą, turi vidurinį išsilavinimą, nevartoja narkotinių medžiagų, nėra padarę nusikalstamos veikos, gyvena Lietuvoje ir nedirba valstybės tarnautojais, nėra kariai ar politikai ir pan.
„Pagal pirminį pasiūlymą, toks institutas kainuotų apie 5 mln. Lt per metus. (...) Reikia dar kartą persvarstyti, ar tos bylų kategorijos yra būtinos, nes kaina susideda iš esmės iš to, kiek yra tokių bylų, kur dalyvauja tarėjai, kiek apmokama už konkretų dalyvavimą bylose“, - sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Šių atstovų atranka bus organizuojama teismo (kuriame bus nagrinėjama byla) pirmininko. Jis atsitiktinės atrankos būdu iš Nacionalinės teismų administracijos sudaryto apygardos visuomeninių teisėjų sąrašo atrinks Teisėjų tarybos rekomenduotą visuomeninių teisėjų skaičių (daugiau negu du).
Visuomeninių teisėjų papirkimo klausimas taip pat bus aktualus, tačiau, R.Šimašiaus teigimu, tačiau visuomeninių teisėjų dalyvavimas bet kokiu atveju bus geriau - vietoje vieno teisėjo kai kuriose bylose bus paskirta ir po du visuomeninius patariamąjį balsą turinčius visuomenės narius.
Visuomeniniu teisėju paskirtas asmuo turės dalyvauti teismo posėdžiuose. Neatvykus į posėdį be pateisinamos priežasties jam galės būti skiriama iki 1 tūkst. litų bauda. Taip siekiama užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui ir bylų vilkinimui.
Visuomenės atstovai teismuose turėtų teisę gauti atvykimo į teismą bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensaciją, atlygį už visuomeninio teisėjo pareigų atlikimą, kuris būtų proporcingai skaičiuojamas pagal tai, kiek buvo atliekamos visuomeninio teisėjo pareigos. Laikas, kai atliekamos šios pareigos, būtų įskaitomas į darbo stažą. Asmuo negalėtų būti skiriamas į visuomenės atstovus teisme daugiau nei 10 posėdžių per metus.
Teismų įstatymo pakeitimo projektas dar bus svarstomos Vyriausybės posėdyje. Jei posėdyje siūlomiems pakeitimams bus pritarta, dėl projekto dar turės apsispręsti Seimas.