I.Šimonytė pranešė, kad penktadienį Vyriausybė svarstys ir Seimui teiks įstatymų, susijusių su sienos statymus Baltarusijos pasienyje, paketą.
„Ketiname pasitelkti valstybės kontroliuojamas įmones, kurios galėtų užtikrinti proceso sklandų įgyvendinimą vadybiniu požiūriu, taip pat skaidrų įgyvendinimą (...) Projektai turėtų būti apsvarstyti penktadienio rytą“, – kalbėjo ji.
Paklausta, kokius konkrečiai teisės aktus gali teikti reikės keisti, norint pastatyti sieną, I.Šimonytė sakė, kad šiuo atveju gali būti aktualūs „išmiškinimo“ klausimai, gali tekti keisti statybas reglamentuojančius įstatymus, tuo metu viešiesiems pirkimams ekstremalios situacijos metu ir taip numatyta palengvinimų, tad juos reglamentuojančių įstatymų greičiausiai keisti nereikės.
„Specialistai ties tuo dirba ir paketas bus pristatytas penktadienį“, – sakė ji.
Premjerės teigimu, norima, kad nekiltų jokių abejonių dėl projekto skaidrumo, tačiau kartu siekiama, kad nesusidarytų padėtis, kad kertinės svarbos projektas įstrigtų procedūriniuose trukdžiuose.
Diskusija su EK nebus paprasta
Paklausta, iš kokių lėšų statysime sieną, I.Šimonytė teigė, kad darbai bus pradėti valstybės lėšomis.
„Kadangi biudžetas yra deficitinis, tai reikš tiesiog skolintas lėšas, tačiau ar galėsime tikėtis, apeliuoti tai tikrai galėsime, bet ar galėsime aplikuoti į ES finansinę paramą, kol kas dar tas klausimas išlieka atviras. Manau, kad tą klausimą kelsime ne tik mes, bet ir kitos išorės sieną saugančios ES valstybės, nes situacija, su kuria mes dabar susidūrėme, ji nėra kažkaip specifiškai lietuviška, ji gali susiklostyti ir kituose pasieniuose“, – kalbėjo ji.
Diskusija, anot jos, nebus paprasta, nes ilgą laiką Europos Komisija nebuvo linkusi kalbėti apie fizinio užtvaro finansavimą, o tik apie tas priemones, kurios susijusios su stebėjimu.
„Visa tai labai svarbu ir to labai reikia, finansinė parama tam bus labai svarbi, bet geriausiai veikia, kai yra priemonių derinimas, kas leidžia realiu laiku stebėti pakankamai didelius sienos ilgius“, – teigė premjerė.
Kas galėtų įgyvendinti projektus? Ministrės pirmininkės teigimu, tai galėtų būti energetikos sektoriaus įmonės, turinčios patirties su dideliais projektais ir „geba juos atlikti skaidriai, laiku ir pagal numatytą biudžetą“.
Premjerė priminė, kad Seimui, kuris į neeilinę sesiją žada rinktis rugpjūčio 10 dieną, bus pateikti ir projektai, susiję su kariuomenės pasitelkimu.
„Seimui teikiami teisės aktai, susiję su kariuomenės pasitelkimu saugant sieną“, – po posėdžio trečiadienį kalbėjo premjerė.
„Melo jau girdėjome ir anksčiau“
Paklausta apie Baltarusijos Valstybės sienos komiteto pareiškimą, esą Benekainių gyvenvietės apylinkėse, mirė Irako pilietis, I.Šimonytė teigė neturinti informacijos apie kokius nors ekscesus Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.
„Man nėra žinoma jokia informacija apie kokius nors ekscesus, kurie būtų įvykę Lietuvoje arba ant Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Už tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra atsakinga Baltarusijos valdžia“, – teigė I.Šimonytė, kurią cituoja BNS.
Ji pridūrė, kad anksčiau Minsko režimas yra skleidęs įvairių melagingų istorijų, taip bandant kompromituoti Lietuvos pareigūnus.
„Mes puikiai žinome istorijas, kurios jau ne kartą buvo naudotos propagandiniuose karuose, mes žinome istoriją apie nukryžiuotą berniuką Ukrainoje ir visus panašius melus, kurie tokioje situacijoje yra naudojami. Manau, kad tai yra dalykas, kurio galima tikėtis, nes melo jau girdėjome ir anksčiau – apie nėščias moteris, kurias kažkas mušė teleskopine lazda, ir apie visus panašius kitus kaltinimus mūsų pareigūnams“, – teigė premjerė.
„Aš noriu pabrėžti, kad Lietuvos pareigūnai, vykdydami savo pareigas, laikosi savo ir mūsų kaip valstybės tarptautinių įsipareigojimų, o už tai, kas ir kur buvo rasta Baltarusijos teritorijoje, Baltarusijos valdžia atsako pati“, – pridūrė ji.
