Ministrės pirmininkės teigimu, nepaisant to, kad aštuonioliktoji Vyriausybė dirba nesibaigiančių ir vis naujų krizių sąlygomis, ji ketina vykdyti prieš Seimo rinkimus pažadėtus pertvarkymus.
Anot jos, šiemet planuojama pateikti Seimui svarstyti viešojo administravimo pertvarką numatančias pataisas, toliau bus siūlomi su sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma susiję projektai. Žadama, kad svarbiu Vyriausybės prioritetu liks spartaus kainų didėjimo padarinių švelninimas.
„Atsižvelgiant į politinį kalendorių, Seimo 2022 metų pavasario ir rudens sesijos bus lemiamos. Ypač svarbūs bus šalies apgynimą bei energetinę nepriklausomybę užtikrinantys sprendimai“, – ataskaitoje tvirtina premjerė.
Jos teigimu, pernai Lietuvos ekonomika augo sparčiai, gerėjo darbo rinkos rodikliai, tačiau dėl COVID-19 pandemijos registruotas gyventojų sumažėjimas ir padidėję neteisėtos imigracijos srautai.
Ataskaitoje nurodoma, kad 2021 metais bendrasis vidaus produktas sudarė 55,3 mlrd. eurų to meto kainomis.
„Parama verslui padėjo stipriai sušvelninti neigiamą COVID-19 poveikį ekonomikos augimui. Daugiau nei trečdalis įmonių gavo nukentėjusiesiems nuo COVID-19 skirtą valstybės paramą“, – rašoma joje.
Pirminiais duomenimis, palyginti su 2020 metais, prekių eksportas padidėjo 20,5 proc., importas – 29,5 procento. Tačiau pernai užfiksuota didžiausia metinė infliacija per pastaruosius penkerius metus − 10,7 procento.
Anot ataskaitos, labiausiai – 26,2 proc. – didėjo su būstu susijusių prekių ir paslaugų, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos, transporto prekių ir paslaugų kilo 17,8 proc., maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų – 11,5 proc., beveik 60 proc. augo šilumos energijos kainos.
Per metus šalyje gyventojų sumažėjo 15,8 tūkst., arba 0,6 procento. Nurodoma, kad tai lėmė neigiama natūrali kaita, ypač padidėjęs mirtingumas, kurį nemaža dalimi sąlygojo ir COVID-19. Emigravo 28,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 22,7 proc. daugiau negu užpernai.
Vyriausybė savo veiklos ataskaitą Seimui teikia kasmet.
