Pataisomis, be kita ko, siūloma įtvirtinti nuostatas, kad per tyrimą darant garso ir vaizdo įrašą, šis įrašas galėtų būti prilyginamas protokolui.
Kaip nurodo VRM, ikiteisminio tyrimo terminai dabar atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą svyruoja nuo trijų iki devynių mėnesių, jie gali būti pratęsiami. Anot ministerijos, tiksliai apibrėžti ikiteisminio tyrimo terminai neužtikrina ikiteisminio tyrimo greitumo principo įgyvendinimo, jie nėra įtariamojo ar nukentėjusiojo asmens teisės į greitą procesą garantas, o daugiau – formalumas bei pridėtinės vertės nesukuriantis kontrolės mechanizmas.
„Be to, reglamentuoti ikiteisminio tyrimo terminai iškreipia nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo prioritetų sistemą – ikiteisminio tyrimo tyrėjo prioritetu tampa mažiau visuomenei pavojingos nusikalstamos veikos, kurioms įstatymas nustato trumpesnius ikiteisminio tyrimo terminus nei sunkiems nusikaltimams“, – teigia ministerija.
Palaikymą pataisoms Vyriausybės posėdyje išsakė generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas, policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris. Tuo metu Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas ir premjeras Saulius Skvernelis turėjo kritiškų pastabų.
Vis dėlto premjeras, išsakęs apgailestavimų, kad dabar ikiteisminiai tyrimai trunka ilgai ir žmonės turi kelerius metus vaikščioti su įtariamojo statusu, sakė, kad reikia ministrui sudaryti galimybę pateikti įstatymą Seime ir apginti savo poziciją.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Ž.Radišauskas posėdyje teigė nemanantis, kad priėmus pataisas ikiteisminio tyrimo institucijos vilkintų tyrimus.
Dabartinėje situacijoje bent aš asmeniškai nepamenu atvejų, kad tyrimo terminas nebūtų pratęstas.
„Dabartinėje situacijoje bent aš asmeniškai nepamenu atvejų, kad tyrimo terminas nebūtų pratęstas. Pratęsime pagal dabartinę situaciją dalyvauja ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jis surašo pranešimą, pranešimą patikrina ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinio vadovas, jis kreipiasi į tyrimą kontroliuojantį prokurorą, tyrimą kontroliuojantis prokuroras, sutikdamas, kad reikia pratęsti terminą, rašo prašymą pratęsti, tą prašymą pateikia aukštesniajam prokurorui ir aukštesnysis prokuroras priima sprendimą pratęsti terminą. Taigi tame procese dalyvauja visa eilė pareigūnų ir prokurorų“, – aiškino jis.
E.Šileris sakė, kad pataisos mažintų biurokratinę naštą, nes dabar nuolat tenka gaišti vykdant ikiteisminių tyrimų pratęsimo formalumus.
„Taip, po D.Kedžio Garliavos įvykių tie terminai atsidaro, tačiau, kaip matote, jie jokios esminės įtakos nedarė. Ir tai mes tęsiame aštuonerius metus“, – teigė jis.
Tuo metu teisėjas A.Valantinas tvirtino, kad, jo nuomone, terminai niekam netrukdo.„Nematau logikos prokuratūros argumentuose – kalbant apie tai, kad tyrimo terminai trumpėja, tai kokios baimės, kad ta norma egzistuos? (...) Aš sakyčiau, kad terminai niekam netrukdo“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo teisėjas.
Jis sakė prieštaraujantis, kad turėdami įrašus ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėtų nebepildyti protokolo raštu.
„Tai ką, norite teismą paversti kino filmų peržiūros sale? Kur mes žiūrėsime filmus ir klausysime garsus ir ieškosime kažkokio racionalaus grūdo? Aš suprantu, kad ikiteisminiam tyrimui patogu, nereikia rašyti, nereikia kažko išgryninti, nufilmavai, garsas yra, keliauja byla į teismą. Aš galvočiau, kad iš tikrųjų tokios normos negalima paleisti“, – dėstė A.Valantinas.
Pataisos toliau bus svarstomos Seime.
