BNS pristato siūlomus svarbiausius pokyčius.
- Įgaliojimai Seimo kontrolieriui. Siūloma daugiau įgaliojimų Seimo kontrolieriui, nekuriant atskiros žvalgybos ombudsmeno įstaigos. Seimo kontrolierius galėtų nagrinėti skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ir laisves, vykdant žvalgybą ar kontržvalgybą. Seimo kontrolierių įstaiga taip pat galėtų atlikti sisteminę žmogaus teisės būklės stebėseną, prižiūrėti žvalgybos informacijos ir jos rinkimo metodų naudojimo teisėtumą, o apie pažeidimus informuoti Seimo komitetą. Kontrolieriui, kuriam būtų pavesta tirti žvalgybos pareigūnų veiklą, būtų taikomi reikalavimai, kad jis galėtų dirbti su visiškai slapta informacija. Įstaigai būtų numatytas papildomas finansavimas. Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad skundas Seimo kontrolieriui galėtų būti teikiamas ir dėl žmogaus teisių pažeidimų vykdant kriminalinę žvalgybą, nors teisėsaugos atstovai tam nepritarė, argumentuodami, jog kiltų neaiškumų, kokiais atvejais asmeniui kreiptis į Seimo kontrolierių, o kokiais į teismą.
- Skundas teismui. Žmonėms, įtariantiems, kad jų atžvilgiu buvo atliekami slapti veiksmai, siūloma sudaryti teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą. Šis teismas galėtų atlikti informacijos patikrinimą ir, esant pagrindui, galėtų naikinti sprendimus dėl žvalgybos ar kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, nurodyti sunaikinti surinktus duomenis ir priteisti asmeniui padarytą žalą. Teismui nenustačius pažeidimų, asmuo būtų informuojamas, kad jo skundas netenkinamas, tačiau asmeniui nebūtų atskleidžiama, ar jo atžvilgiu atlikti slapti veiksmai.
- Sekimo sankcionavimas. Sekimą vykdant kriminalinę žvalgybą galėtų sankcionuoti tik teismas. Šiuo metu sekimą iki trijų dienų gali leisti teisėsaugos įstaigų vadovai, o iki trijų mėnesių – prokurorai.
- Žvalgybos metodai. Svarstydama Seimo kontrolieriaus siūlymą numatyti maksimalius žvalgybos metodų taikymo terminus, darbo grupė pasiūlė į įstatymą įtraukti nuostatą, kad „žvalgybos metodai negali būti taikomi ilgiau negu patvirtinta žvalgybos užduotis“. Žvalgybos tarnybų vadovams ketinama numatyti pareigą paskirti žvalgybos pareigūnus, kurie vertintų, kaip institucijoje laikomasi žmogaus teisių apsaugos standartų.
- Informacija apie kandidatus. Siūloma numatyti apribojimus, kokia informacija korupcijos prevencijos tikslais būtų teikiama įstaigų vadovams apie asmenį, siekiantį eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje. Vyriausybė siūlo įtvirtinti, kokį konkretų laikotarpį gali apimti ši informacija.