Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė teikti Seimui Visuomenės informavimo pataisas, kurios suteiktų galimybę Žurnalistų etikos inspektoriui naujus įgaliojimus – duoti privalomus nurodymus interneto tiekėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti minėtą draudžiamą informaciją. Šiuo metu tai gali daryti tik policija.
Kultūros ministerijos parengtose pataisose numatoma, kad tokių veiksmų inspektorius galėtų imtis, jei viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas inspektoriaus nurodymu per 8 val. nepašalina karo propagandos, smurtą ar neapykantą kurstančios informacijos, arba jei nėra galimybės nustatyti šios informacijos skleidėjus.
Tokiu atveju, inspektorius galėtų duoti nurodymus interneto prieglobos ar prieigos paslaugų teikėjams apriboti prieigą prie tokios informacijos ne ilgiau nei trims paroms, norint riboti ją ilgesniam laikui, būtų reikalingas teismo leidimas.
Taip pat būtų numatytos „dviejų greičių“ procedūros apskritai stabdant ar nutraukiant viešosios informacijos rengėjo veiklą. t.y. įprastinė ir skubi procedūra, kai įstatymai pažeidžiami „akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai“.
Numatoma, kad sprendimą dėl viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo veiklos sustabdymo turėtų priimti Vilniaus apygardos administracinis teismas, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos prašymu, pateikiant atitinkamą medžiagą.
Pataisų iniciatoriai pabrėžia, kad stabdyti ar nutraukti viešosios informacijos rengėjų veiklą, skirtingai nei šiuo metu, būtų galima tik kai skleidžiama tokia informacija, kuri „žalinga visuomenei bendrai, bet ne pavieniams asmenims“.
Kartu siūloma praplėsti sąrašą subjektų, kurie apie veiklą privalo pranešti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK). To nepadarius, komisija gali imtis skubių nurodymų pašalinti netinkamą audiovizualinį turinį ar panaikinti galimybę jį pasiekti.
Projektu siūloma suteikti galimybę Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybai jos pačios sprendimu remti viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus, kai valstybėje įvesta karo, nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremalioji situacija ar yra paskelbta mobilizacija.
Pataisos siūlomos Seimui svarstyti skubos tvarka.
Dėmesys karo kurstymui, propagandai sustiprėjo Rusijai vasario pabaigoje užpuolus Ukrainą. Lietuvoje iki balandžio 20-osios pratęsta nepaprastoji padėtis, jos metu yra draudžiamas Rusijos ir Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų programų retransliavimas, platinimas internete Lietuvos teritorijoje.
Taip pat numatyta galimybė riboti lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą, jei jos skleidžia dezinformaciją, karo propagandą, kursto karą, ragina prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą ir tai yra susiję su Rusijos karine invazija į Ukrainą.
