Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pataisoms, numatančioms, kad pasibaigus šešių mėnesių migranto sulaikymo laikotarpiui, tačiau nespėjus baigti nagrinėti jo skundų dėl prieglobsčio prašymo, atvykėliui nebūtų taikomi judėjimo ribojimai, jeigu jis nekelia jokio pavojaus.
Tokie ribojimai būtų netaikomi ir pavojaus nekeliantiems neteisėtiems migrantams, dėl kurių prieglobsčio priimtas neigiamas sprendimas, tačiau dar vyksta apskundimo procedūros.
Tais atvejais, jeigu pareigūnai nustato riziką, jog migrantas gali pabėgti arba pasislėpti, Migracijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sprendimu jis galėtų būti apgyvendinamas, ribojant judėjimo laisvę dar iki šešių mėnesių.
Pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
Sulaikymo pratęsimas – iki pusantrų metų
Ministerijos teigimu, jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų, pavyzdžiui, grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra, VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Teismas migrantų sulaikymą galėtų pratęsti iki 18 mėnesių.
Dabar Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyta, kad karo, nepaprastosios, ekstremaliosios situacijos atveju prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi iki pusės metų, kol neišnagrinėjamas jų prašymas.
Įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūrai visiems užsieniečiams būtų išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Šis pažymėjimas nesuteiktų teisės gyventi Lietuvoje, su juo migrantas negalėtų ir teisėtai išvykti iš Lietuvos, tačiau jis įgytų tolerancijos statusą.
Atsisakyta trumpesnių procedūrų
Įstatymo pataisomis taip pat siekiama atskirti prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų procedūras. Dėl neteisėtų migrantų sprendimus priimtų VSAT, o dėl prieglobsčio prašytojų – Migracijos departamentas.
VRM naujomis įstatymo pataisomis siūlė ir greitesnę skundų nagrinėjimo procedūrą, kad ikiteismine tvarka galėtų būtų skundžiami visi minėti sprendimai: dėl prieglobsčio nesuteikimo, dėl grąžinimo, išsiuntimo ir uždraudimo atvykti. Iki šiol ikiteismine tvarka buvo galima skųsti tik Migracijos departamento priimtus sprendimus dėl prieglobsčio nesuteikimo. Ministerijos teigimu, taip procedūros galėjo sutrumpėti nuo 148 iki 81 dienos, būtų galima greičiau išspręsti klausimą dėl užsieniečio teisinės padėties.
Po diskusijų su Teisingumo ministerija, nuspręsta apskritai atsisakyti ikiteisminės skundų nagrinėjimo procedūros ir palikti galimybę skusti sprendimus dviejų instancijų teismuose: apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausias administraciniam teismui (LVAT).
Likusiuosius skundus, Vyriausybės siūlymu, nagrinėtų dviejų instancijų teismai: apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas (LVAT).
„Grįžtame prie įprastinės skundų nagrinėjimo tvarkos, kai yra dvi teisminės institucijos“, – posėdyje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska tvirtino, kad apeliacinės instancijos procedūra nuo liepos buvo laikinai sustabdyta, o jos grąžinimas migrantams užtikrinimas „eliminuoja visas įmanomas spragas“.
Anot jos, LVAT žemesnės instancijos teismo sprendimą galima apskųsti per dvi savaites, o teismas išnagrinėti skundą per mėnesį.
„Apskundimas LVAT nesustabdo sprendimo vykdymo, kas yra labai svarbu – ekstremali situacija lieka galioti, tuos iššūkius, kuriuos mes vis dar patiriame, mes privalome valdyti. Tad labai svarbu, kad apeliacijos atsiradimas, kuris buvo laikinai sustabdytas, nestabdo proceso“, – teigė E. Dobravolska.
Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.